Istorija iki šių dienų

Vilkaviškio vyskupija, su Švenčiausiosios Mergelės Marijos Aplankymo katedra Vilkaviškio mieste, apims šiuos dekanatus: Bartninkų, Garliavos, Kalvarijos, Marijampolės, Naumiesčio, Panemunės, Prienų, Seirijų, Simno, Vilkaviškio, Šakių.
Iš apaštališkosios konstitucijos Lituanorum gente

Lituanorum gente1926 m. balandžio 4 d. popiežiaus Pijaus XI apaštališkoji konstitucija Lituanorum gente paskelbė apie Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimą. Šiuo dokumentu įkurta ir Vilkaviškio vyskupija. Ji sudaryta iš 1818–1926 m. gyvavusios Seinų vyskupijos dekanatų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje. Naujos vyskupijos dangiškuoju Globėju pasirinktas šv. Antanas.

Pirmuoju Vilkaviškio vyskupu tapo buvęs Seinų vyskupas Antanas Karosas, o koadjutoriumi – vysk. Mečislovas Reinys. Abu vyskupai 1926 m. birželio 20 d. iškilmingai įžengė į Vilkaviškio katedrą. Lietuvos vyriausybė vyskupijai perleido Vilkaviškio dvaro rūmus, kuriuose įsikūrė vyskupai ir kurija.

Vilkaviškio kunigų seminarijos klierikai prie senųjų seminarijos rūmųGeneralvikaru paskirtas prel. Matas Dabrila, kancleriu – kan. Antanas Steponaitis, oficiolu – prel. Juozas Laukaitis.

1928 m. buvo sudaryta nauja vyskupijos kapitula, į kurią įėjo aštuoni nariai: prelatai Matas Dabrila, Aleksandras Grigaitis, Pranas Kuraitis, Juozas Laukaitis, Jonas Naujokas ir kanauninkai Vincas Aleksandravičius, Vincentas Vizgirda, Antanas Dailidė.

1930 m. baigta statyti vyskupijos kunigų seminarija Vilkaviškyje, veikusi iki 1944 m. Jos dėka žymiai pagausėjo dvasininkų. Jei įsteigus vyskupiją joje darbavosi apie 100 kunigų, tai 1940 m. jų skaičius pasiekė 247.

Vysk. M. Reinys atvyksta į pavasarininkų kongresą Marijampolėje 1932 m.Vilkaviškio vyskupijoje buvo labai išvystyta Katalikų akcija, kuriai didelį impulsą suteikė vysk. Mečislovas Reinys. Parapijose sėkmingai darbavosi vyrų ir moterų vienuolijos. Veikė įvairios katalikiškos vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų organizacijos: angelaičiai, ateitininkai, pavasarininkai, tretininkai, Gyvojo Rožančiaus, Švč. Sakramento ir Krikščioniškojo mokslo brolijos, Šv. Vincento Pauliečio draugija. Buvo leidžiami katalikiški laikraščiai ir žurnalai: „Šaltinis“, „Šaltinėlis“, „Šventųjų bendravimas“, „Liepsnos“, „Naujoji vaidilutė“ ir kt. Spausdinama daug knygų, brošiūrų religine tematika.

Maldininkai prie Marijampolės bažnyčios pavasarininkų kongreso metu1931 m. Vilkaviškyje įvyko vyskupijos I Eucharistinis kongresas. 1932 m. Marijampolėje surengtas pavasarininkų, o 1935 m. – II Eucharistinis kongresas.

1934 m. rugpjūčio 27–28 d. Vilkaviškyje vyko vyskupijos Sinodas, kuriame dalyvavo 67 delegatai. Sinodo dalyviai pasiuntė sveikinimo telegramą popiežiui Pijui XI.

Vilkaviškio vyskupija labai nukentėjo II Pasaulinio karo metu. Buvo visai sugriautos ar apgriautos 32 bažnyčios, iš kurių 12 pavyko atstatyti netrukus po karo. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai, į Vakarus pasitraukė apie 100 kunigų, tarp jų – ir Vilkaviškio vyskupas augziliaras Vincentas Padolskis. Iš pasilikusiųjų – apie 70 kalinta ir ištremta, o keletas – nužudyta. Sovietinė valdžia uždarė 12 bažnyčių ir panaikino atitinkamas parapijas. Uždraustas tikybos mokymas mokyklose, varžoma vaikų katekizacija, prievarta brukamas ateizmas.

Šakių bažnyčia 1944 m.1947 m. mirus vysk. Antanui Karosui, vyskupiją pradėjo valdyti kapitulinis vikaras kan. Vincentas Vizgirda. 1949 m. sovietinė valdžia jį areštavo ir pagrobė kurijos archyvą. Nuo tada Vilkaviškio vyskupija neturėjo atskiro ganytojo. Ją administravo Kauno arkivyskupijos vyskupai ar valdytojai, tačiau kancleris, tribunolas, kunigų taryba išliko atskiri.

1949–1965 m. Vilkaviškio vyskupiją valdęs kan. Juozapas Stankevičius padalino ją į šešis dekanatus: Aleksoto, Alytaus, Lazdijų, Marijampolės (tuomet vadintos Kapsuku), Šakių ir Vilkaviškio. Toks vyskupijos administracinis suskirstymas išliko iki dabar. 1965–1979 m. Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštaliniu administratoriumi buvo vysk. Juozapas Matulaitis-Labukas. Vėliau tokiu pat titulu vyskupiją valdė vysk. Liudvikas Povilonis MIC (1979–1988 m.) ir vysk. Juozas Preikšas (1988–1989 m.).

Žymų vaidmenį kovoje su prievartiniu ateizmu suvaidino 1972 m. pogrindyje pradėta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, kurios pagrindinis redaktorius buvo iš Vilkaviškio vyskupijos kilęs ir joje dirbęs kun. Sigitas Tamkevičius SJ (dabar Kauno arkivyskupas metropolitas). 1989 m. Vilkaviškio vyskupija vėl tapo pilnai savarankiška. Jos apaštaliniu administratoriumi paskirtas naujai konsekruotas vyskupas Juozas Žemaitis MIC. 1991 m. gruodžio 19 d. popiežiui Jonui Pauliui II reorganizavus Lietuvos bažnytinę provinciją į Vilniaus ir Kauno bažnytines provincijas, Vilkaviškio vyskupija buvo priskirta Kauno metropolijai.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Vilkaviškio vyskupijoje, kaip ir visoje Katalikų Bažnyčioje Lietuvoje, suintensyvėjo pastoracinė ir karitatyvinė veikla, atkurtos prieš karą veikusios ir įkurtos naujos katalikiškos organizacijos, įvestas tikybos dėstymas mokyklose. 1993 m. Marijampolėje surengtas vyskupijos III Eucharistinis kongresas. Atstatyta apie 10 bažnyčių, tarp jų – Vilkaviškio katedra.

Vyskupui Juozui Žemaičiui MIC sulaukus 75 metų amžiaus ir tapus emeritu, 2002 m. Vilkaviškio vyskupu paskirtas Rimantas Norvila.

««« atgal