Vyskupai ir valdytojai

Vysk. Antanas KAROSAS (apie 1849–1947)
Vyskupiją valdė 1926–1947 m.

Gimė apie 1849 m. Anykščių valsčiuje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1875 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją. 1883 m. teologijos magistro laipsniu baigė Petrapilio dvasinę akademiją ir įšventintas kunigu. Paskirtas Žemaičių kunigų seminarijos moralinės teologijos ir lietuvių kalbos dėstytoju bei nuo 1885 m. vysk. Mečislovo Leonardo Paliulionio sekretoriumi. 1896 m. tapo kapitulos kanauninku, o 1900 m. – seminarijos rektoriumi. Nuo 1906 m. redagavo laikraštį „Nedėldienio Skaitymas“. 1907 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Žitomiro vyskupo pagalbininku. 1910 m. tapo Seinų vyskupu. Prasidėjus karui, turėjo pasitraukti į Rusiją, iš kurios po revoliucijos išvyko ir vėl grįžo į Seinus. 1920 m. lenkų valdžios ištremtas į Lietuvą, apsigyveno Marijampolėje marijonų vienuolyne.

Įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, 1926 m. paskirtas pirmuoju naujai sudarytos Vilkaviškio vyskupijos ganytoju. Įsikūrė Vilkaviškyje. 1930 m. čia pastatė kunigų seminarijos rūmus. 1933 m. pakeltas popiežiaus Sosto asistentu ir gavo Romos grafo titulą. Rusams okupavus Lietuvą, seminarijos ir vyskupo rūmai buvo konfiskuoti. Vokiečiai grąžino tik vyskupo rūmus, kuriuose iki 1944 m. vasaros veikė seminarija. Dėl karo veiksmų Vilkaviškio nepaliko ir keletą savaičių išbuvo fronto ugnyje. Grįžus bolševikams, apsigyveno Šunskuose, o nuo 1946 m. – Marijampolėje. Tais metais dar suteikė Sutvirtinimo sakramentą daugiau kaip 1000 asmenų. Mirė 1947 m. liepos 7 d. Palaidotas Marijampolės šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje.

Buvo plataus ir šviesaus proto. Atidžiai sekė spaudą. Švelnus santykiuose su kitais, mokantis nukęsti nemalonumus. Privačiame gyvenime labai kuklus. Dėl didelio apdairumo ir atsargumo sprendimuose kai kada buvo palaikomas neveikliu.

  Vysk. Antanas Karosas
   
««« į viršų
   
Arkivysk. Mečislovas REINYS (1884–1953)
Vilkaviškio vyskupo koadjutorius 1926–1940 m.

Kilęs iš Utenos apskrities. 1901–1905 m. mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje. 1907 m. įšventintas kunigu. 1909 m. teologijos magistro laipsniu baigė Petrapilio dvasinę akademiją. 1912 m. Liuvene gavo filosofijos daktaro laipsnį. Ten taipogi lankė paskaitas gamtos mokslų fakultete, drauge su kitais kunigais kūrė Lietuvos katalikų studentų sąjungą, davusią pradžią ateitininkų sąjūdžiui. 1913–1914 m. Strasbūre gilino apologetikos studijas.

Nuo 1914 m. darbavosi Vilniuje įvairiose pareigose: vikaras, kapelionas, mokytojas, kunigų seminarijos dėstytojas, švietimo draugijos „Rytas“ vadovas, Lietuvių mokslo draugijos valdybos narys. 1922–1940 m. dėstė psichologiją VDU, Kaune. Veikliai reiškėsi politiniame darbe kaip krikščionis demokratas: nuo 1925-ųjų rudens pusmetį buvo užsienio reikalų ministru.

1926 m. konsekruotas vyskupu ir iki 1940 m. ėjo Vilkaviškio vyskupo koadjutoriaus pareigas. Tuo pačiu rūpinosi visa katalikų akcija, priklausė ateitininkų federacijos tarybai, profesoriavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1940 m. paskirtas Vilniaus arkivyskupo pagalbininku. 1947 m. sovietų suimtas, o 1953 m. mirė Vladimiro kalėjime.

Buvo asketiškas, kuklus, pasižymėjo šventu gyvenimu. Tai vienas iš pirmųjų lietuvių psichologų. Nuolat reiškėsi moksliniais straipsniais.

Arkiv. Mečislovui Reiniui pradėta beatifikacijos byla.

  Arkivysk. Mečislovas Reinys
   
««« į viršų
   
Vysk. Vincentas PADOLSKIS (1904–1960)
Vilkaviškio vyskupas augziliaras 1940–1947, koadjutorius nuo 1948 m.

Gimė Virbalyje, Vilkaviškio apskrityje. 1925 m. filosofijos daktaro laipsniu baigė šv. Grigaliaus universitetą Romoje. 1927 m. įšventintas kunigu. 1930 m. Šveicarijoje, Fribūro universitete tapo teologijos daktaru. Iki 1932 m. specializavosi Šv. Rašto institute Romoje.

1932–1939 ir 1941–1944 m. dėstė Šv. Raštą Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1938 m. tapo N. Testamento katedros vedėju VDU.

1940 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilkaviškio augziliaru, o 1948 m. – koadjutoriumi, nors jau nuo 1944 m. buvo pasitraukęs iš Lietuvos. 1951 m. tapo lietuvių šv. Kazimiero kolegijos Romoje prezidentu. Vadovavo Lietuvos Katalikų Mokslo Akademijos atkūrimui išeivijoje.

  Vysk. Vincentas Padolskis
   
««« į viršų
   
Kan. Vincentas VIZGIRDA (1874–1966)
Vilkaviškio vyskupijos valdytojas 1947–1949 m.

Kilęs iš Suvalkijos, Jankų valsčiaus. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje, bažnytinę teisę ir filosofiją studijavo Fribūre ir Romoje. Kunigu įšventintas 1900 m. Klebonavo JAV.

1912 m. grįžo į Lietuvą. Buvo pirmasis Marijampolės „Žiburio“ gimnazijos direktorius ir Šakių „Žiburio“ gimnazijos įkūrėjas. Paskirtas iš Seinų išmestos kunigų seminarijos rektoriumi, įkurdino ją Zypliuose, po to – Gižuose, o galiausiai nupirko Vilkaviškyje žemės naujiems seminarijos rūmams. Vėliau darbavosi kurijoje.

1947 m. mirus vyskupui A. Karosui, valdė vyskupiją, kol 1949 m. buvo išvežtas į Sibirą. 1954 m. grįžo iš tremties ir apsigyveno Marijampolėje, kur 1966 m. mirė ir yra palaidotas.

  Kan. Vincentas Vizgirda
   
««« į viršų
   
Kan. Juozas STANKEVIČIUS (1903–1974)
Vilkaviškio vyskupiją valdė 1949–1965 m.

Gimė Griškabūdžio valsčiuje. Mokėsi Gražiškiuose, Kudirkos Naumiestyje, Kretingoje, o vėliau – Vokietijoje. Baigė Kauno kunigų seminariją ir 1930 m. įšventintas kunigu. Po metų gavo teologijos licenciato laipsnį. Kaune redagavo „Mūsų laikraštį“ (1932–1934), kapelionavo, 5–8 gimnazijų klasėms parengė tikybos vadovėlius: „Dievas“, „Kristus“, „Bažnyčia“, „Dora“, dėstė kunigų seminarijoje.

1947 m. tapo Kauno arkivyskupijos valdytoju, o 1949 m., reikalaujant sovietinei valdžiai, išrinktas ir Vilkaviškio bei, truputėlį vėliau, Kaišiadorių vyskupijų valdytoju. 1953 m. įgijo teologijos daktaro laipsnį. Dalyvavo Vatikano II susirinkime. 1965 m. saugumo priverstas atsisakė valdytojo pareigų. Buvo paskirtas Prisikėlimo parapijos Kaune altaristu su vikaro teisėmis. Mirė 1974 m.

  Kan. Juozas Stankevičius
   
««« į viršų
   
Vysk. Juozapas MATULAITIS-LABUKAS (1894–1979)
Vilkaviškio vyskupiją valdė 1965–1979 m.

Gimė Dzūkijoje, Alytaus apskrityje. 1918 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją ir įšventintas kunigu. 1925 m. užsienyje įsigijo doktoratą socialinių mokslų srityje. Nuo 1926 m., įsteigus Kaišiadorių vyskupiją, dirbo jos kurijoje. 1946 m. išvežtas į Sibirą. 1957–1965 m. dėstė Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1965 m. konsekruotas vyskupu ir iki 1979 m. buvo Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštaliniu administratoriumi. Palaidotas Šiluvos mažosios bazilikos šventoriuje.

  Vysk. Juozapas Matulaitis-Labukas
   
««« į viršų
   
Vysk. Romualdas KRIKŠČIŪNAS (1930)
Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštalinio administratoriaus augziliaras 1969–1973 m.

Gimė Kaune. Baigęs Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, 1954 m. įšventintas kunigu. 1959–1963 m. Laterano universitete Romoje įgijo kanonų teisės daktaro laipsnį. Po to profesoriavo Kauno kunigų seminarijoje ir ėjo Vilkaviškio vyskupijos kurijos kanclerio pareigas. 1969 m. konsekruotas vyskupu. Iki 1973 m. buvo Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštalinio administratoriaus augziliaru. Vėliau paskirtas Panevėžio vyskupijos apaštaliniu administratoriumi. Dabar – vyskupas emeritas.

  Vysk. Romualdas Krikščiūnas
   
««« į viršų
   
Arkivysk. Liudvikas POVILONIS MIC (1910–1990)
Vilkaviškio vyskupiją valdė 1973-1979 m. (vyskupas koadjutorius) ir 1979–1988 m. (apaštalinis administratorius)

Gimė Aukštaitijoje, Panevėžio apskrityje. 1928 m. įstojo į marijonų vienuoliją. 1934 m. baigė studijas Kauno kunigų seminarijoje ir VDU, įgydamas bažnytinės teisės licenciato laipsnį ir matematiko diplomą. Įšventintas kunigu. Kapelionavo marijonų gimnazijoje Marijampolėje, administravo marijonų spaudą ir joje bendradarbiavo. 1931–1940 m. redagavo „Šaltinėlį“.

Vėliau dirbo Vilniuje, Panevėžyje, Žemaitijoje. 1957–1960 m. pastatė Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčią Klaipėdoje. Sovietinės valdžios apkaltintas nelegalia statyba ir nuteistas.

1969 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupo augziliaru, 1973 m. – Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštalinio administratoriaus koadjutoriumi, o nuo 1979 m. perėmė abiejų vyskupijų valdymą. 1984 m. gavo arkivyskupo titulą. 1988 m. Vatikanas priėmė jo atsistatydinimo prašymą. Mirė 1990 m. Palaidotas Marijampolės mažosios bazilikos šventoriuje.

  Arkivysk. Liudvikas Povilonis MIC
   
««« į viršų
   
Vysk. Juozas PREIKŠAS (1926)
Vilkaviškio vyskupiją valdė 1984–1988 m. (vyskupas augziliaras) ir 1988–1989 m. (apaštalinis administratorius)

Augo Griškabūdžio parapijoje, nepriklausomybės kovų savanorio šeimoje. Po mokslų Griškabūdyje ir Šakiuose, 1945 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. Studijoms artėjant į pabaigą, jas nutraukė sovietinė valdžia, mažindama klierikų skaičių. Laukdamas galimybės vėl sugrįžti į seminariją, dirbo vargonininku.

Kunigu įšventintas 1951 m. rugsėjo 23 d. Tęsė studijas ir įgijo teologijos licenciato laipsnį. Trylika metų dėstė teologiją Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Penkiolika metų klebonavo Vilkaviškyje.

1984 m. nominuotas tituliniu Egnatijos vyskupu. Tų metų gruodžio 2 d. įšventintas vyskupu ir pradėjo eiti Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštalinio administratoriaus vysk. Liudviko Povilonio augziliaro pareigas. 1988 m. Vatikanui priėmus pastarojo atsistatydinimo prašymą, kurį laiką administravo šias dvi vyskupijas.

1989 m. paskirtas Panevėžio vyskupijos apaštaliniu administratoriumi, o 1991 m. – jos ordinaru. Taip pat buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos Liturgijos ir bažnytinės muzikos komisijos pirmininku.

Sulaukęs Kanonų teisės kodekse numatytos 75-erių metų amžiaus ribos, Juozas Preikšas atsistatydino iš vyskupo ordinaro pareigų. Popiežius šį atsistatydinimą priėmė 2002 m. sausio 5 d. ir paliko jį vyskupu emeritu.

  Vysk. Juozas Preikšas
   
««« į viršų
   
Vysk. Juozas ŽEMAITIS MIC (1926)
Vilkaviškio vyskupijos apaštalinis administratorius (1989–1991) ir ordinaras (1991–2002)
   
     
Nuo 2002 m. sausio 5 d. Vilkaviškio vyskupu ordinaru yra vysk. Rimantas NORVILA.    

««« atgal