Leidiniai

Kun. Kęstutis ŽEMAITIS, „Žingsniai be stabtelėjimų: Vilkaviškio vyskupijos istorijos bruožai“
Punsko „Aušros“ leidykla 2016, 98 psl.

Knygoje „Žingsniai be stabtelėjimų: Vilkaviškio vyskupijos istorijos bruožai“ autorius analizuoja Vilkaviškio vyskupijos 90-ties metų gyvavimo laikotarpį, pradėdamas jos priešistore – krikščionybės raiškos procesais Lietuvos Užnemunėje – ir baigdamas Vilkaviškio vyskupijos ganytojų ir vadovų veikla. Vyskupijos raidoje išryškinamas bene svarbiausias bruožas – tai nuolatinis vyksmas net ir tada, kai įvairias būdais buvo trukdoma Bažnyčios veikla. Tačiau ji niekada nenutrūko. Todėl Vilkaviškio vyskupijos gyvavimo laikotarpį galima įvardinti kaip nuolatinį keliavimą, arba – žingsniai be stabtelėjimų.

  „zingsniai-be-stabtelejimu-2016.JPG“

Vilkaviškio vyskupijos žemėlapis
Vilkaviškio vyskupijos kurija, 2015
VšĮ „Terra Publica“, 2015

Vilkaviškio vyskupijos žemėlapis apibrėžia Vilkaviškio vyskupijos teritoriją ir jai priklausančių parapijų ribas patvirtintas vyskupo ordinaro Rimanto Norvilos dekretais Nr. 350-453, 2015 lapkričio 9 d.

Žemėlapyje pažymėtos katedra, bazilika, vyskupijoje esančios šventovės, koplyčios, vienuolynai.

Žemėlapį rengė vyskupo generalvikaras, mons. Gintautas Kuliešius.

  „Vilkaviskio-vyskupijos-zemelapis-2015.JPG“

Pasienio piligrimystės maršrutai
Vilkaviškio vyskupija, 24 psl.

Leidinėlis išleistas projekto Pasienio piligrimystės maršrutai vykdymo metu. Jame trimis kalbomis trumpai pristatomos šios piligriminės vietos: Liškiava, Leipalingis, Veisiejai, Kryžiai, Simnas, Lazdijai, Rudamina, Kalvarija, Gražiškiai, Vištytis.

Prie šio leidinėlio kartu išleista ir Vilkaviškio vyskupijos turistinė schema – žemėlapis.

  „pasienio_piligrimystes_marsrutai.JPG“ „VV_turistine_schema.JPG“

Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios, iliustruotas žinynas
Terra Publica, Kaunas 2011, 227 psl.

"Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios" – albumas, kuriame aprašytos 105 Vilkaviškio vyskupijos teritorijoje esančios bažnyčios bei 6 koplyčios. Solidžiame puikios kokybės leidinyje spausdinami daugiau nei 30 profesionalių autorių: istorikų, paminklosaugininkų, krašto šviesuolių parengti išsamūs bažnyčių aprašymai, kurie iliustruojami daugiau nei 350 spalvotų nuotraukų.

Knygoje aprašomi sakraliniai pastatai suskirstyti pagal dekanatus: Aleksoto, Alytaus, Prienų, Šakių, Marijampolės, Lazdijų ir Vilkaviškio.

  „VVbaznycios.jpg“

Józef SZCZYPA, Tarnauju Viešpačiui. Patarnautojų mokymas ir ugdymas
Piko valanda, Marijampolė 2004, 239 psl.

Leidinį sudaro dvi dalys. Pirmojoje pateikta dešimt patarnautojo taisyklių ir išsami medžiaga pokalbiams apie kiekvieną iš jų. Antroje dalyje yra įvairūs praktiniai patarimai kunigams, kurie dirba su berniukais, patarnaujančiais per Mišias. Dešimt nagrinėjamų taisyklių nėra ministrantų viešo elgesio reglamentas. Jos siekia formuoti jaunuolio pasaulėžiūrą, ugdyti jo santykius su Dievu, Bažnyčia, Tėvyne, kitais žmonėmis ir savimi. Sistemingai kiekvieną savaitę rengiant susitikimus, apimančius ne tik mokymą, bet ir pratybas bei pramogas, per vienerius metus galima aptarti dvi ar tris patarnautojo taisykles.

 

Kristianas FELDMANAS, Juoda tikėjimo naktis. Teresė iš Lizjė
Ardor, Marijampolė 2003, 176 psl.

Knygoje siekiama pateikti „nepasaldintą“ Teresės Marten (1873–1897) – šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresės – biografiją. Bandymas pamatyti „už idealizuotos gipso figūrėlės“ slypintį žmogų netrukdo pripažinti, kad tyli, diskretiška mažoji vienuolė iš Normandijos toli pralenkė savo laikmetį, o kukliomis formuluotėmis pasižymintys jos užrašai jau byloja apie „naują dvasinį startą“, vėliau – su Vatikano II susirinkimu – apėmusį visą Bažnyčią.

Šį veikalą parašęs Kristianas Feldmanas yra žurnalistas, teologas ir rašytojas, žinomas biografinių knygų, radijo esė, publicistikos darbų autorius. Tai antroji į lietuvių kalbą išversta jo knyga po 1988 m. išleistos „Meilė lieka. Motinos Teresės gyvenimas“.

 

     „Žingsniai ir stabtelėjimai“ – tai Vilkaviškio vyskupijos Palaimintojo Jurgio Matulaičio seminarijos leistas, klierikų redaguotas žurnalas. Jame pateikta seminarijos gyvenimo kronika, publikuoti klierikų, dėstytojų ir kitų autorių straipsniai bei vertimai teologijos, filosofijos, istorijos, psichologijos temomis, kūryba, interviu. Nuo 1999-ųjų rudens, per šešerius seminarijos gyvavimo metus, išleisti 32 numeriai.

Stanislovas SAJAUSKAS, Justinas SAJAUSKAS, Nenugalėtieji. Autografų parodos katalogas
Naujasis Lankas, Kaunas 2003, 60 psl.

2003 m. birželio 13 – liepos 6 dienomis Vilkaviškio vyskupijos muziejuje Marijampolėje veikė autografų paroda, skirta paskutinės Sibiro tremties 50-mečiui atminti. Joje eksponuoti beveik keturiasdešimties žymesnių Lietuvos žmonių autografai iš laikotarpio nuo pirmųjų sukilimų prieš carinę Rusiją iki sovietinės okupacijos pabaigos. Jie visi patalpinti šiame kataloge su trumpais autorių biografiniais duomenimis. Čia galima rasti vyskupų Motiejaus Valančiaus, Antano Baranausko, Juozapo Skvirecko, taip pat Prano Dovydaičio, kunigų Zigmo Neciunsko-Elytės, Juozo Zdebskio ir kitų parašus, likusius kokiame nors rašte, laiške, atvirlaiškyje, dovanotoje knygoje.

 
     
Egidijus JURAVIČIUS, Dvasininkų celibatas Katalikų Bažnyčioje. Celibato istorija ir teisinė padėtis
Ramona, Marijampolė 2003, 191 psl.

Ši istorinė-teisinė monografija siekia „apžvelgti celibato kilmę, celibato atsiradimo pagrindus Šv. Rašte, ypač Naujajame Testamente, svarbiausius su juo susijusius Bažnyčios susirinkimus, popiežių reformas, jų mokymą, parodyti, koks celibato istorinis ir juridinis kelias iki dabartinės būsenos ir ką sako senasis bei dabar galiojantis Kanonų Teisės Kodeksas“. Darbas nesiima vertinti celibato moraliniu, psichologiniu, pastoraciniu požiūriu, samprotauti apie jo trūkumus ar privalumus, reikalingumą ar problematiką: išimtį sudaro tik cituojami šiuos aspektus paliečiantys Vatikano II Susirinkimo dekretai, Pauliaus VI enciklika Sacerdotalis Caelibatus bei Jono Pauliaus II dokumentai.

Monografiją galima naudoti kaip mokymo priemonę Katalikų teologijos fakultete. Jos autorius kun. Egidijus Juravičius yra teologijos magistras ir bažnytinės teisės licenciatas, dėsto Bažnyčios kanonų teisę VDU ir Marijampolės kolegijoje.

 
     
Kęstutis ŽEMAITIS, Orientalinės teologijos pagrindai
Ramona, Marijampolė 2002, 175 psl.

Šis vadovėlis – tai pirmas bandymas lietuvių kalba pristatyti Rytų krikščionių istoriją, liturgijos vertę, teologijos skirtingumus, administracinio suskirstymo schemą. Nepretenduodamas būti išsamia ir užbaigta orientalinės teologijos studija, jis pateikia svarbiausių temų pažintinę-apžvalginę medžiagą, kuri studentui nurodo tolimesnę domėjimosi kryptį. Pabaigoje yra gilesnėms studijoms rekomenduojamos literatūros sąrašas.

Vadovėlio autorius kan. dr. doc. Kęstutis Žemaitis yra Vilkaviškio vyskupijos Palaimintojo Jurgio Matulaičio kunigų seminarijos rektorius. Dėsto orientalinę teologiją ir patrologiją seminarijoje bei VDU.

 
     

Laimutė RIMKEVIČIŪTĖ (sudarytoja), Vilkaviškio vyskupija 1926-2001
Ardor, Marijampolė 2001, 51 psl.

Gausiai iliustruotas jubiliejinis informacinis leidinys apie Vilkaviškio vyskupijos istoriją, iškilius asmenis ir dabartį, skirtas vyskupijos 75-ajam gimtadieniui paminėti. Yra santrumpos anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.

 
     

Jonas ŠLEKYS (sudarytojas), Eilėraščiai Marijai. XX amžiaus lietuvių mariologinės poezijos antologija
Ardor, Marijampolė 2000, 532 psl.

Publikuojami 174-ių nevienodo talento ir brandumo autorių 300 eilėraščių Dievo Motinos garbei, kurie sudėlioti į 15 skyrių pagal vyraujančias temas. Įvade kun. Vaclovas Aliulis MIC trumpai pristato tų skyrių "jausmų ir vaizdų vaivorykštę" tikėdamasis, kad rinkiniu pasinaudos įvairių renginių organizatoriai, giesmių kūrėjai, o kas nors iš literatūrologų galbūt imsis profesionaliai išstudijuoti šį "lietuvių sielos balsą". Knygos pabaigoje pateikiama informacija apie eilėraščių autorius.

 
     

Marija MATUŠAKAITĖ, Procesijų altorėliai Lietuvoje
Ardor, Marijampolė 1998, 269 psl.

Knygoje kalbama apie Lietuvoje anksčiau labai populiarius procesijų altorėlius, supažindinama su šiais dabar primirštais specifinės paskirties drožybos objektais, kurie neretai yra didelės meninės vertės. Pristatomi pagrindiniai altorėlių tipai, jų istorinė kaita. Leidinyje komentuojamos 233 procesijų altorėlių fotografijos. Yra knygos santrumpos anglų ir vokiečių kalbomis.

  
     

Donatas JASULAITIS, Laimutė RIMKEVIČIŪTĖ, Popiežius Jonas Paulius II ir Lietuva
Ardor, Marijampolė 1997, 102 psl.

Knyga skirta popiežiaus Jono Pauliaus II auksiniam kunigystės jubiliejui. Įvade kun. Kazimieras Ambrasas SJ kalba apie šio popiežiaus santykį su Lietuva, o didžiąją dalį užima fotografijos, atspindinčios įvairius lietuvių susitikimus su Jonu Pauliumi II ir jo paties vizitą Lietuvoje 1993 m. rugsėjį. Publikuota 91 italų ir lietuvių autorių fotografija.

 
     

Andrius GUSTAITIS, Iš griuvėsių pakilusi
Ardor, Marijampolė 1995, 128 psl.

Monsinjoras Andrius Gustaitis 1945–1948 m. kunigavo Šakiuose ir per tą laiką atstatė šios parapijos bažnyčią, kuri karo pabaigoje buvo smarkiai suniokota: išsprogdintas bokštas ir presbiterija, sudegę stogas, lubos, grindys, altoriai. Autorius su santūriu humoru dalinasi prisiminimais apie tuos sunkius Šakiuose prabėgusius pokario metus.

 
     

Laima ŠINKŪNAITĖ, Donatas JASULAITIS, Lietuva - Marijos žemė
Ardor, Marijampolė 1993, 166 psl.

Fotoalbumo įvade trumpai apžvelgiamas Dievo Motinos kultas Lietuvoje. Toliau 37 straipsniuose aprašomi žymesni Švč. Mergelės Marijos paveikslai iš įvairių bažnyčių visose Lietuvos vyskupijose, o 114 fotografijų parodo pačius paveikslus, jų detales, altorius ar bažnyčias, kur jie patalpinti. Priede yra santrumpos rusų, lenkų, vokiečių kalbomis.

 
     

Mūsų švyturiai
Ardor, Kaunas 1992, 320 psl.

Rinkinyje pateiktos 102 trumpos biografijos-nekrologai. Pristatomi asmenys, kurie daug nusipelnė lietuvių doroviniam ir tautiniam atgimimui arba savo pavyzdžiu skatina siekti kilnių idealų, tačiau apie juos buvo mažiau ar vienpusiškai rašoma.

 
     

Jonas ŠIDLAUSKAS, Valdas BARTASEVIČIUS, Užgesęs saulėtekis virš Budavonės
Olimpija, Vilkaviškis 1992, 85 psl.

Knygelė pasakoja apie Vilkaviškio vyskupijos kunigus Justiną Dabrilą, Vaclovą Balsį ir Joną Petriką, kuriuos 1941 m. birželio 22 d. Budavonės miške (Vilkaviškio raj.) nukankino besitraukiantys sovietų kariškiai. Yra 22 fotografijos.

 

««« atgal