Aleksoto dekanatas   •   Alytaus dekanatas   •   Lazdijų dekanatas   •   Marijampolės dekanatas   •   Prienų dekanatas   •   Šakių dekanatas   •   Vilkaviškio dekanatas   •   Parapijų sąrašas, Mišių laikas, atlaidai

.Aleksotas   •   .Aukštoji Panemunė   •   .Braziūkai   •   .Ežerėlis   •   Garliava   •   .Margininkai   •   .Rokai   •   .Šlienava   •   .Tabariškiai   •   .Zapyškis

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo parapija

    Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
    Bažnyčios g. 13, Zapyškis, 53417 Kauno r.

    Klebonija, raštinė ir parapijos namai
    Bažnyčios g. 9, Zapyškis, 53417 Kauno r.

    Koplyčia Kačerginėje
    J. Janonio g. 11, Kačerginėje, 53450 Kauno r.
    El. p. kacergine.koplycia@gmail.com


Dvasininkai   •   Pamaldos ir atlaidai   •   Teritorija   •   Bendruomenė   •   Rekvizitai   •   Apie bažnyčią ir parapiją

DVASININKAI

Klebonas – kun. Juozas FAKĖJAVAS
1976 03 24*2001 12 08*2013 06 13
Mob. 8 641 10128
El. p. zapyskis.parapija@gmail.com

PAMALDOS IR ATLAIDAI

Šv. MIŠIOS:

  • Sekmadieniais – 11 val. (atlaidų metu 13 val.), Kačerginės koplyčioje – 13 val.
  • Šiokiadieniais – pagal poreikį.
  • Šeštadieniais – pagal poreikį.

Išpažintys klausomos pusvalandį prieš šv. Mišias.

Švč. Sakramento adoracija pirmaisiais mėnesio penktadieniais po 9 val. šv. Mišių ir atlaidų metu.

Gegužinės pamaldos šiokiadieniais pusvalandį prieš sekmadienio šv. Mišias.

Birželinės pamaldos pusvalandį prieš sekmadienio šv. Mišias.

Rožinio malda pusvalandį prieš sekmadienio šv. Mišias.

Atlaidai

Šv. Jono Krikštytojo – birželio 24 d.
Kristaus atsimainymo – rugpjūčio 6 d. (keliama į sekmadienį).

Kačerginės kolyčioje
Šv. Onos atlaidai – liepos 26 d. (keliami į sekmadienį).

„12-zapyskio-sv-jono-krikstytojo-parapija“

PARAPIJOS TERITORIJA

Gyvenvietės ir kaimai: Altoniškiai, Dievogala, Gaižėnėliai, Gaižėnai, Kačerginė mstl., Kluoniškiai, Krušinskai, Kuodiškiai, Nova, Luobinė, Papiškiai, Pypliai, Rupinai, Vilemai ir Zapyškis mstl.

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo parapija ribojasi su Braziūkų, Ežerėlio, Kazlų Rūdos, Lekėčių, Pažėrų, Tabariškių ir Višakio Rūdos parapijomis bei Kauno arkivyskupija.

BENDRUOMENĖ

  • Gyvojo Rožinio maldos grupė,
  • Suaugusiųjų choras,
  • Caritas
Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo parapija
Juridinio asmens kodas 191289779
Adresas Bažnyčios g. 11, Zapyškis, 53417 Kauno r.
Bankas AB DNB bankas
A. s. LT16 4010 0425 0073 8761


APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

Senoji Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra Kauno rajone, kairiajame Nemuno krante. Naujoji – Zapyškio miestelyje.

Zapyškio parapija, remiantis rašytiniais šaltiniais, įsteigta XVI a. Ilgą laiką ji buvo viena didžiausių Lietuvoje. Zapyškio parapijos bažnyčia, kuri jau seniai nebenaudojama kulto reikalams, galėjo būti pastatyta 1530 m., kai vietovė priklausė Elžbietai Sapiegienei–Astikienei arba 1555–1578 m., kai tas žemes valdė Povilas Sapiega. 1668 m. bažnyčia pašventinta Šv. Jono Krikštytojo vardu.

Senoji Zapyškio bažnyčia daugelį kartų atnaujinta. Istoriniuose šaltiniuose minimi remontai vykdyti prieš 1666 m., taip pat 1698 m., 1744 m., 1763 m. Šventovė nukentėjo 1812 m., kai Napoleono kariuomenė žygiavo į Rusiją, joje buvo įrengta arklidė. Po 1829 m., 1864 m. ir 1869 m. bažnyčia vėl tvarkyta. Remontuojant pristatyta zakristija, paaukštintos sienos ir lubos, pakeista stogo konstrukcija, nugriautas bokštelis virš rytinio frontono, viduje įrengti vargonai, uždažyta sienų tapyba. Medinis priebažnytis pastatas su bokštu – varpinė, prie pagrindinio fasado pristatyta XVIII a. pab. – XIX a. pr.

XIX–XX a. sandūroje šventovės pastatas buvo sunykęs, todėl nuo 1901 m. pamaldos nebuvo laikomos, bažnyčia uždaryta, 1912 m. nugriauta ir medinė varpinė.

Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai išardė bažnyčioje buvusius vargonus. Vargonų fasado centrinėje dalyje buvo įkomponuota skambinančio arfa karaliaus Dovydo skulptūra, abipus kurios buvo išdėstyti angeliukai. Vargonams grojant, karaliaus Dovydo skulptūra linksėdavo galva ir ranka perbraukdavo per arfą, o angeliukai skambindavo varpeliais.

1923 m. dailininko Arkadijaus Preso iniciatyva šventovė buvo restauruota, po to paversta bažnytinių daiktų sandėliu.

Kol nebuvo pastatyta Kauno hidroelektrinė, bažnyčia dažnai nukentėdavo nuo Nemuno potvynių. Prie jos seniau buvo gyvenvietė, tačiau dėl dažnų potvynių gyventojai persikėlė gyventi toliau ir bažnyčia liko stovėti viena Nemuno slėnyje. 1953–1955 m. pagal architekto A. Umbraso projektą bažnyčia buvo vėl restauruota, o 1969 m. ir 1979 m. remontuota. Buvo parengti vandeniui nepralaidžios šventoriaus tvoros bei apsauginio pylimo projektai.

Iki 1992 m. Kauno istorijos muziejui priklausiusioje bažnyčioje vyko parodos ir kamerinės muzikos koncertai. 1993 m. bažnyčia grąžinta religinei bendruomenei. Tais pačiais metais valstybės lėšomis pradėtas šio vertingo architektūros paminklo restauravimas. Nuo 1996 m. senojoje gotikinėje bažnyčioje vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai, kiti kultūros renginiai. 2002 m. senoji gotikinė bažnyčia paskelbta kultūros paminklu ir perduota Vilkaviškio vyskupijos kurijai.

XIX a. pab. Nemuno pavasarinių potvynių metu, kai pakrantėje, žemoje ir atviroje vietoje, stovinti senoji bažnyčia buvo apsemiama, pamaldas laikydavo klebono kluone, viršutinėje upės terasoje. Galiausiai klebono kun. Kazio Valaičio rūpesčiu toliau nuo Nemuno, ant kalno, vakariniame miesto pakraštyje, 1908–1914 m. buvo pastatyta nauja mūrinė dvibokštė neogotikinė bažnyčia. Ją projektavo Marijampolės apskrities inžinierius Valerijus Rybarskis ir Rygoje gyvenantis inžinierius Florijonas Vyganovskis. Iki Pirmojo pasaulinio karo ji buvo beveik baigta, teliko apdailos darbai. Deja, karo metu besitraukiantys nuo vokiečių Rusijos kariuomenės daliniai 1915 m. pastatą susprogdino.

1930 m. birželio 5 d. Zapyškio klebonas kun. J. Danielius prašė vyskupo leidimo su įgaliojimu šalia sugriautos bažnyčios pašventinti naujai pastatytą medinę bažnyčią.

1939 m. projektą parengė inžinierius A. Macijauskas. Ant išlikusių pamatų pradėta statyti mažesnė pseudoromantinio stiliaus bažnyčia su kvadratiniu bokštu. 1957 m. birželio 23 d. Šv. Jono Krikštytojo atlaidų metu buvo aukotos šv. Mišios.

Už bažnyčios restauravimą ir atstatymą nuo tarybinės valdžios nukentėjo kunigas ir kai kurie statybos darbus vykdę žmonės. Statyba užtruko iki 1960 m.

Dabartinė parapijos bažnyčia yra stačiakampė, trimis poromis stulpų suskirstyta į tris navas. Vidurinę navą pratęsia tiesia siena užbaigta presbiterija, abipus jos yra zakristijos. Pastato fasaduose panaudoti modernizuoti neoromantiniai elementai, tačiau bendras vaizdas būdingas tarpukario Lietuvos architektūrai. Pagrindiniame ir galiniame fasaduose išliko sugriautos bažnyčios ilgųjų sienų fragmentai su užmūrytais smailiaarkiais langais.

Informacija iš knygos „Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios“ / vyr. redaktorė D. Kandrotienė, išleido VšĮ „Terra Publica“, 2011, p. 27–29.

««« atgal