Santaikos Kristaus Karaliaus parapija

    Santaikos Kristaus Karaliaus bažnyčia
    Santaika, Krokialaukio sen., LT64283 Alytaus r.

    Klebonija
    Santaika, Krokialaukio sen., LT-64283 Alytaus r.
    Tel. (315) 471 39

    Raštinėje budima
    Prieš ir po šv. Mišių zakristijoje.


Dvasininkai   •   Pamaldos ir atlaidai   •   Teritorija   •   Bendruomenė   •   Rekvizitai   •   Apie bažnyčią ir parapiją

DVASININKAI

Klebonas – kun. Kęstutis STANKEVIČIUS
1959 06 08*2001 06 17*2010 06 21
El.p. vytautasmet@erdves.lt

PAMALDOS IR ATLAIDAI

Šv. MIŠIOS:

  • Sekmadieniais – 8.30, 13 val.
  • Šiokiadieniais – 9 val. (gegužės, birželio mėnesiais – 18 val.)
  • Šeštadieniais – 9 val.

Išpažintys klausomos prieš šv. Mišias.

Gegužinės pamaldos – po 18 val. šv. Mišių.

Birželinės pamaldos – po 18 val. šv. Mišių.

Atlaidai

Šv. Antano Paduviečio – birželio 13 d. (keliama į artimiausią sekmadienį),
Kristaus Karaliaus – paskutinį liturginių metų sekmadienį.

„20-santaikos-kristaus-karaliaus-parapija“

PARAPIJOS TERITORIJA

Gyvenvietės ir kaimai: Arminai I, Balkūnai, Dapkiškės, Dirvonai, Gudeliai, Obelytės, Liuklingėnai, Peršėkininkai, Pošnia, Remeikiai, Santaika, Sapatiškės, Šipultiškės, Varanauskas, Varda ir Varnagiriai.

Santaikos Kristaus Karaliaus parapija ribojasi su Alytaus Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos, Krokialaukio, Metelių, Miroslavo, Simno ir Ūdrijos parapijomis.

BENDRUOMENĖ

  • Choras.
Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Santaikos Kristaus Karaliaus parapija
Juridinio asmens kodas 191290219
Adresas Santaika, Krokialaukio sen., LT64283 Alytaus r.

APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

Santaikos kaimas nuo Alytaus nutolęs apie 16 km vakarų kryptimi, išsidėstęs abipus kelio Alytus–Simnas.

Santaikos parapija įsteigta 1928. Tais pačiais metais V. Landsbergis–Žemkalnis parengė būsimos bažnyčios projektą. Trūkstant lėšų, vietos meistrai pastatė paprastą, tradicinį gyvenamąjį namą primenančią medinę bažnytėlę, kurią netrukus tikėtasi pakeisti solidesne, mūrine. 1932 m. šalia bažnyčios pastatyta medinė varpinė.

1931 m. Santaikos klebonu tapo kun. Vincas Birbilas. Jis aktyviai rūpinosi naujos nuolatinės bažnyčios projektavimo ir būsimų statybų reikalais. Esamos medinės bažnytėlės būklei kasmet prastėjant, 1937 m. teko spręsti ar remontuoti senąją, ar statyti naują. Projektą bažnyčiai 1939 m. parengė inžinierius architektas Vytautas Trečiokas. Bažnyčia numatyta nedidelė, vienbokštė. Iki karo pradžios spėta pastatyti raudonų plytų zakristiją ir koplyčią. 1944 m. liepos 29 d. Santaikos bažnyčios ir klebonijos teritorijoje vyko įnirtingas mūšis, sudegė daug pastatų, sprogimai apgriovė senąją ir naujai statomą bažnyčią. Po karo sovietinė valdžia pradėtą statyti naująją bažnyčią pavertė kolūkio sandėliu.

Pokario metais toliau naudotasi senąja medine bažnyčia. 1964–1967 m. vyko interjero rekonstrukcijos darbai. Tuo metu pastatyti iš Kauno Šv. arkangelo Mykolo (buv. Įgulos) bažnyčios atvežti altoriai. 1983–1986 m. pastatytas prieangis su bokštu, aptvertas šventorius.

Bažnyčia nedidelė, stačiakampio plano, trinavė. Centrinės navos tęsinyje – presbiterija, šoninių navų galuose – zakristijos. Pagrindiniame fasade dominuoja kvadratinis kresnų proporcijų bokštas.

Bažnyčios viduje taip pat dominuoja santūri puošyba: navas dengia lygios lubos, sienos tinkuotos, saikingai dekoruotos trafaretine ornamentine tapyba. Pagrindinis vidaus erdvės akcentas – trys tamsaus medžio bizantinių formų altoriai. Jie pagaminti apie 1895 m. Peterburge.

Informacija iš knygos „Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios“ / vyr. redaktorė D. Kandrotienė, išleido VšĮ „Terra Publica“, 2011, p.46.

««« atgal