Balbieriškio Rožinio Švč. M. Marijos parapija

    Balbieriškio Rožinio Švč. M. Marijos bažnyčia
    Vilniaus g. 36, Balbieriškis, 59239 Prienų r.

    Raštinė ir klebonija
    Vilniaus g. 30, Balbieriškis, 59239 Prienų r.
    Tal. (319) 592 50

    Raštinėje budima
    Galima susisiekti telefonu.



Dvasininkai   •   Pamaldos ir atlaidai   •   Teritorija   •   Bendruomenė   •   Rekvizitai   •   Apie bažnyčią ir parapiją

DVASININKAI

Klebonas – kun. fil. lic. Remigijus VEPRAUSKAS
1965 04 07*1994 05 29*2010 06 21
Mob. 8 612 48891
El. p. rveprius@gmail.com

PAMALDOS IR ATLAIDAI

Šv. MIŠIOS:

  • Sekmadieniais – 9, 12 val.
  • Šiokiadieniais
  • Šeštadieniais

Išpažintys klausomos prieš šv. Mišias.

Švč. Sakramento adoracija – pirmaisiais mėnesių sekmadieniais po šv. Mišių.

Gegužinės pamaldos – po šv. Mišių.

Birželinės pamaldos – po šv. Mišių.

Rožinio malda – prieš šv. Mišias.

Atlaidai

„62-balbieriskio-svc-mergeles-marijos-rozancines-parapija“

Šv. Marijos Magdalietės – liepos 22 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Rožinio Švč. M. Marijos – spalio 7 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

PARAPIJOS TERITORIJA

Gyvenvietės ir kaimai: Aukštasis Balbieriškis, Ąžuolai, Balbieriškis mstl., Dargupiai, Gelčiai, Geruliai, Kunigiškiai, Mackiai, Mardosai, Medvišiai, Melniškiai, Naujasis Balbieriškis, Navasiolka, Nešeikiai, Norkūnai, Pabrasčiai, Paprūdžiai, Putrišiai, Ringėnai, Sūkuriai, Vaiva, Zaslona, Žydaviškis, Žiūronys ir Žvyrynai.

Balbieriškio Rožinio Švč. M. Marijos parapija ribojasi su Gudelių, Krokialaukio, Naujosios Ūtos, Prienų, Rumbonių ir Ūdrijos parapijomis.

BENDRUOMENĖ

  • Choras,
  • Caritas,
  • Naktinių adoruotojų grupelė.
Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Atstatomos bažnyčios sąskaita:
Bankas: DNB bankas
A. s. LT46 4010 0411 0047 6000

Pavadinimas Balbieriškio Švč. M. Marijos Rožančinės parapija
Juridinio asmens kodas 192066868
Adresas Vilniaus g. 30, Balbieriškis, 59239 Prienų r.
BankasDNB bankas
A. s. LT84 4010 0411 0001 0783

APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

XVI amžiaus pradžioje, prie Nemuno esančioje Balbieriškio girioje, iškilo nedidelis Hanuso Sudarmano dvarelis.

Iki 1520 metų Balbieriškyje jau buvo pastatyta pirmoji karališkosios fundacijos Šv. Petro katalikų bažnyčia. Jos pirmuoju klebonu buvo kun. Martynas Abramavičius. Kuriantis parapijai, bažnyčiai buvo padovanoti 2 valakai ir 9 margai geros žemės.

Nelengva buvo pirmosios bažnyčios kūrimosi pradžia: valdas čia turėjęs kunigaikštis Jaroslavas Holovčinskis (iš provoslavo pats tapęs kalvinistu) XVII amžiaus pradžioje perdavė bažnyčią evangelikams reformatams. 1614 metais Holovčinskio pastatyta antroji bažnytėlė toliau buvo palikta evangelikams reformatams. Kilo ginčai su katalikais. Vadovaujami Merkinės klebono kun. Petro Rasmusavičiaus, katalikai po 20 metų jėga atsiėmė Balbieriškio bažnyčią, kleboniją. Po 12 metų užtrukusių teismų tapo tikraisiais jos šeimininkais.

1655 metais rugpjūčio 11 dieną, karo su Maskva metu, Balbieriškį pasiekė rusų caro Aleksejaus Michailovičiaus kariuomenė. Buvo sudegintas dvaras, bažnyčia, miestelis, aplinkiniai kaimai. Išliko tik tie žmonės, kurie pasislėpė miškuose. Laimė – tai truko neilgai ir po 19 metų kunigaikštis Jonas Karolis Čartoriskis ir jo žmona Magdalena Kanopacka paskyrė lėšų naujos, jau trečiosios Balbieriškio bažnyčios statybai.

Po keturių metų, apie 1678 metus, trečioji bažnyčia buvo pastatyta. Kiek vėliau joje buvo įrengti 5 brandžiojo baroko stiliaus altoriai, papuošti ornamentiniais drožiniais ir Švenčiausiųjų skulptūromis. 1802 barokinį bažnyčios interjero ansamblį papildė didingi vargonai su tuo metu Balbieriškį valdžiusių Stanislovo ir Liudvikos Tiškevičių herbais. XIX amžiaus antroje pusėje (apie 1870 m.) kun. Baltramiejus Žukauskas aptvėrė bažnyčios šventorių stipria, turinčia trejus vartus, akmenine tvora. Ši tvora išlikusi ir iki šių dienų.

Išstovėjusi daugiau kaip 200 metų trečioji bažnyčia paseno, prakiuro stogas, reikėjo statyti ketvirtąją bažnyčią.

Didelė dalis senosios bažnyčios interjero įrangos buvo perkelta į Bronislovo Žochovskio projektuotą, dvarininkės Juzefinos Tiškevičiūtės–Vozinskienės, bei kun. Vinco Sakevičiaus rūpesčiu statytą ketvirtąją Švč. Mergelės Marijos Rožancinės titulu konsekruotą dvibokštę medinę bažnyčią.

Bažnyčia buvo pastatyta 1888 metais. Santūrių architektūrinių formų, neogotikinio stiliaus pastato viduje buvo išsaugotas vertingas XVII amžiaus pabaigos medžio drožybos ir tapybos kūrinių ansamblis.

125 metus išstovėjusią ketvirtąją bažnyčią 2013 rugpjūčio 8-os naktį sunaikino gaisras. Netekome mums visiems brangios bažnyčios.

Keturis su puse metų teko glaustis Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centre, šv. Mišios vyko ir parapijos namų koplytėlėje.

Buvo pradėtos rinkti lėšos naujos bažnyčios atstatymui. Aktyviai padėjo Vilkaviškio vyskupija: kunigai, tikintieji, kraštiečiai, visi geros valios žmonės. Iš jau buvusiųjų bažnyčių istorijos žinome, kad vien parapijiečių lėšomis Balbieriškyje bažnyčia niekada nebuvo pastatyta. Jų statybas finansuodavo fundatoriai - turtingi žmonės. Laimei ir šį kartą, tarsi stebuklas, atsirado fundatorius Arvydas Paukštys, kurio dėka šiandien galėjome peržengti šios naujos, penktos bažnyčios slenkstį.

Naująją Balbieriškio parapijos bažnyčią projektavo architektas Vilius Urbonas, statybų vadovas - Jonas Urbonas.

Per visą parapijos istoriją iki šiol (2018 m.) Balbieriškyje kunigavo 37 kunigai, ne kartą XX amžiaus pirmojoje pusėje šv. Mišias aukojo ir iš mūsų krašto kilęs prelatas Mykolas Krupavičius.

Vitas Rymantas Sidaravičius

««« atgal