Atsakymai

Klausiate:
  • Mano kaimynė kasdien skaito Bibliją ir labai siūlo man. Aš esu praktikuojanti katalikė ir noriu paklausti: kas yra Biblija, kuo ji skiriasi nuo Šv. Rašto? Ar galima Bibliją skaityti katalikams? Kodėl?

  • Atsakome:
  • Biblija arba Šventasis Raštas yra paties Dievo žodis, surašytas Jo įkvėptų autorių (KBK 135–136).

    Iš meilės žmogui, Dievas jam apsireiškė ir padovanojo save, kad pasidalytų savo gyvenimu, ir žmogus galėtų tapti dieviškos prigimties dalininku (2 Pt 1, 4), Dievo vaiku (Jn 1, 12), gyvąja Dievo šventove (1 Kor 3, 16–17). Tuo būdu Apreiškimas yra daugiau negu mokymas, doktrina, tačiau svarbus ir jo teorinis aspektas, padedantis atskleisti Dievo slėpinį, galutinai ir išsamiai atsakantis į klausimus apie žmogaus gyvenimo prasmę ir tikslą (KBK 51–52. 68).

    Šis apsireiškimas vyko palaipsniui, per ilgus metus, istorinius įvykius, kurių prasmę aiškino Dievo įkvėpti pranašai. Jis pasiekė viršūnę Jėzuje Kristuje, žmogumi tapusiame Dievo Sūnuje, kuris yra galutinis Dievo Žodis, ir po Jo nebus jokio kito Apreiškimo (KBK 68–69. 73).

    Tiesa, ir po Jėzaus Kristaus yra buvę vadinamųjų privačių apreiškimų. Jų vertė nevienoda. Visų pirma, ne kiekvienas reiškinys ar doktrina, prisistatantys kaip apreiškimas, gauna Bažnyčios pripažinimą. Ji niekada negali priimti „apreiškimų“, kurie bando viršyti ar taisyti Jėzaus Kristaus užbaigtąjį Apreiškimą: jais remiasi kai kurios nekrikščioniškos religijos ar šių dienų sektos. Tačiau net ir Bažnyčios pripažinimą gavę privatūs apreiškimai tik padeda tam tikroje istorijos epochoje pilnutiniau išgyventi galutinį Jėzaus Kristaus Apreiškimą, bet jokiu būdu jam neprilygsta, jo „nepagerina“ ir „nepapildo“ (KBK 67).

    Tikrąjį ir visai žmonijai skirtą Apreiškimą liudija bei svarbią jo dalį sudaro Šventasis Raštas, susidedantis iš skirtingos apimties ir stiliaus knygų, įvairių Dievo įkvėptų autorių parašytų skirtingu laiku. Tad jis kartais vadinamas Biblija, pagal graikų kalbos žodį tà biblía – knygos. Kai kurios Šventąjį Raštą sudarančios knygos teužima vos vieną ar kelis puslapius.

    Biblijos knygos, parašytos iki Jėzaus Kristaus, vadinamos Senuoju, o po Jo – Naujuoju Testamentu. Viso Šventojo Rašto širdimi yra keturios Evangelijos, liudijančios apie Jėzaus gyvenimą ir mokymą (KBK 125).

    Ištraukos iš įvairių Biblijos – Šventojo Rašto – vietų yra skaitomos kiekvienose Mišiose. Žodžio liturgija yra neatskiriama ir svarbi jų dalis.

    Bažnyčia ragina visus tikinčiuosius skaityti Šventąjį Raštą ir šalia Mišių, skaitymą palydint malda, kad vyktų pokalbis tarp Dievo ir žmogaus (DV 25). Tai galima daryti individualiai ar nedidelėse maldos grupelėse.

    Šventajame Rašte kaip gyvame Dievo žodyje tikintysis pirmiausia ieško ne žinių apie tolimos praeities įvykius, bet stengiasi išgirsti, ką per Biblijos žodžius Dievas šiandien jam kalba. Su tikėjimu skaitomi turtingi Šventojo Rašto tekstai gali labai vaisingai prabilti į kiekvieno geros valios žmogaus širdį.

    Kita vertus, Šventasis Raštas nėra paliktas visiškai laisvam individualiam aiškinimui. Siekiant suvokti tikrąją Dievo įkvėptų autorių mintį, reikia atsižvelgti į jų laikų bei kultūros sąlygas, mąstyseną, literatūrinius žanrus, pasakojimo būdus. Įvairiomis kalbomis išleista daugybė Šventojo Rašto teksto komentarų, studijų apie atskirų jo dalių vystymąsi. Platesniam susipažinimui su Biblija, jos formavimosi istorija bei aplinka, kurioje ji gimė, lietuvių kalba galima pasiūlyti prel. Antano Rubšio išleistas knygas Raktas į Senąjį Testamentą I–III, Katalikų pasaulis, Vilnius 1995–1996; Raktas į Naująjį Testamentą I–II, Katalikų pasaulis, Vilnius 1997; Šventojo Rašto kraštuose I–III, Katalikų pasaulis, Vilnius 1998.

    Be to, autentiškas Šventojo Rašto supratimas turi derėti su Bažnyčios mokymu, kuris atidžiai klauso Dievo žodžio ir su Šventosios Dvasios pagalba jį saugo bei ištikimai aiškina (DV 10).

    Šios pastabos neturėtų išgąsdinti ir atitolinti nuo Šventojo Rašto skaitymo. Iš vienos pusės, tai tikrai nėra vien dvasininkams, mokslininkams skirta knyga, bet gyvas Dievo žodis kiekvienam žmogui. Iš kitos pusės, Biblijoje esanti stilių, kalbėjimo būdų įvairovė primena, kad iškilus neaiškumams visada reikia kreiptis pagalbos į kompetentingus žmones, baigusius specialias Šventojo Rašto, teologijos studijas, giliau susipažinusius su Katalikų Bažnyčios mokymu ir jo besilaikančius.

    Katalikams rekomenduojama naudoti Lietuvos Vyskupų Konferencijos leidimą Šventasis Raštas. Senasis ir Naujasis Testamentas, Vilnius 1998 (1999 – antrasis papildytas leidimas). Tinka ir Lietuvos Biblijos Draugijos Biblija, arba Šventasis Raštas. Ekumeninis leidimas, Vilnius 1999 (2005 – trečias pataisytas ir papildytas leidimas), tačiau jame nėra trumpų paaiškinimų bei išnašų, padedančių skaityti ir suprasti Dievo žodį pagal Katalikų Bažnyčios mokymą.

    Minėti Šventojo Rašto tekstai pateikiami internetinėje svetainėje biblija.lt. Čia taip pat galima rasti pristatymus „Kodėl katalikas turėtų skaityti Šventąjį Raštą?“, „Kaip pradėti skaityti Bibliją?“ bei įvairios kitokios pagalbinės medžiagos.

    Autentišką Katalikų Bažnyčios požiūrį į Apreiškimą ir Šventąjį Raštą perduoda Vatikano II Susirinkimo dogminė konstitucija apie Dievo Apreiškimą Dei Verbum, Katalikų Bažnyčios Katekizmas 50–141.


  • » Atgal į sąrašą    » Užduokite savo klausimą

    ««« atgal