Atsakymai

Klausiate:
  • Laba diena, noriu savo dukrytei duoti antrą vardą Beatričė. Ar galite daugiau papasakoti apie šią šventąją (bažnytinis kalendorius liepos 29 d. mini šventąją Beatričę, apie 303 m. už tikėjimą nukankintą Romoje)?

  • Atsakome:
  • Apie šią seniai gyvenusią šventąją nedaug ką galima papasakoti. Pasak krikščioniškosios tradicijos, palaidojusi už tikėjimą nukankintus savo brolius Faustiną ir Simplicijų, ji buvo įskųsta ir nužudyta.

    Beatričės vardą turėjo ir daugiau šventųjų. Viena iš jų – belgė cistersių vienuolė, mirusi 1268 m. rugpjūčio 29 d. Jos tėvas finansiškai rėmė cistersus, kurie provincijoje steigė moterų vienuolynus, tuo būdu atsiliepdami į šiame krašte XII a. pabrėžtą poreikį ieškoti naujų galimybių moterų dvasiniams pašaukimams ugdyti. Mėgstamiausi šv. Beatričės skaitiniai buvo Šventasis Raštas ir traktatai apie Švč. Trejybę. Karališkojoje Briuselio bibliotekoje saugoma šios šventosios autobiografija lotynų kalba. Taip pat išlikęs jos parašytas mistinis traktatas viduramžių flamandų kalba, apibūdinantis šventos meilės vedamos sielos kilimo link Dievo patirtis. Panašiai kaip ir žymaus mistiko šv. Kryžiaus Jono (+1591) raštuose, taip ir čia išskiriami aktyvusis ir pasyvusis dvasinio augimo etapai: paties žmogaus tobulėjimo pastangos veda į pilną atsidavimą Dievo veikimui. Šv. Beatričės pavyzdys, paplitusi jos autobiografija ir kiti raštai tarp viduramžių belgių cistersių vienuolių pažadino ir daugiau šventųjų rašytojų mistikių.

    Dar viena šv. Beatričė (Beatriz da Silva e Meneses, 1424–1491) yra portugalų kilmės, gimusi Ceuta mieste Šiaurės Afrikoje, didžiąją gyvenimo dalį praleidusi Ispanijos žemėje. Giminystės ryšiu buvo susijusi su Portugalijos karališkąja šeima. 1447 m. į Kastiliją palydėjo Portugalijos princesę Izabelę (Isabel de Aviz, +1496), ištekėjusią už Kastilijos karaliaus Jono II (Juan II, 1405–1454). Jos grožis traukė vietinių didikų dėmesį, sukeldamas pačios naujosios karalienės Izabelės pavydą. Tad Beatričė slapčia pasitraukė į Toledo, kur apie trisdešimt metų gyveno vienuolyne. Vėliau nutarė įkurti naują vienuolyną Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo garbei ir 1489 m. tam gavo popiežiaus Inocento VIII (1432–1484–1492) leidimą. 1976 m. spalio 3 d., skelbdamas Beatričę šventąja, popiežius Paulius VI (1897–1963–1978) priminė, kad jos įkurtas kontempliatyvus Nekaltojo Prasidėjimo Ordinas (OIC) turi 3000 narių, gyvenančių 150-yje vienuolynų įvairiose pasaulio šalyse. Šios seserys koncepcionistės, įsipareigojusios atgailai ir kontempliacijai, yra tarsi žiedas, išsiskleidęs iš Dievą mylinčios jų įkūrėjos šv. Beatričės širdies.

    Pagal „Beatrix“; Herbert THURSTON, „Beatrix“; Carlo de CLERCQ, „Santa Beatrice di Nazareth“; Antonio BORRELLI, „Santa Beatrice de Silva Meneses, fondatrice“; PAOLO VI, „Solenne rito di Canonizzazione di Beatrice da Silva Meneses (omelia, 03 10 1976)“


  • » Atgal į sąrašą    » Užduokite savo klausimą

    ««« atgal