Atsakymai

Klausiate:
  • Garbė Jėzui Kristui! Norėčiau gauti žinių apie Sutvirtinimo sakramentą...

  • Atsakome:
  • Sutvirtinimas kiekvienam pakrikštytajam yra tai, kas visai Bažnyčiai buvo Sekminės, kurių metu išsipildė Jėzaus pažadas: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje, ir lig pat žemės pakraščių“ (Apd 1, 8).

    Katalikų Bažnyčios Katekizmas moko, kad „Sutvirtinimas atbaigia Krikšto malonę; tai sakramentas, kuris suteikia Šventąją Dvasią, kad mus dar giliau įskiepytų dieviškoje įvaikystėje, tvirčiau suvienytų su Kristumi, tobuliau sujungtų su Bažnyčia, aktyviau įtrauktų į jos pasiuntinybę ir padėtų mums krikščionių tikėjimą liudyti žodžius lydinčiais darbais“ (KBK 1316).

    Pirmaisiais krikščionybės amžiais Sutvirtinimas buvo neatskiriamai susietas su Krikštu: Krikštą lydėdavo rankų uždėjimo ir kaktos patepimo krizma apeigos, kurios reiškė pilną įsijungimą į Bažnyčią ir jos misiją, todėl buvo rezervuotos vyskupui. Krikščionybei vis labiau besiplečiant ir daugėjant vietų, kur teikiamas Krikšto sakramentas, vyskupui tapo nebeįmanoma visur dalyvauti. Dėl šios priežasties Vakaruose Sutvirtinimas buvo atskirtas nuo Krikšto, tuo tarpu Rytuose abejos apeigos liko sujungtos, tačiau kunigas jas atlieka, naudodamas vyskupo pašventintą krizmą.

    Sutvirtinimą priima pakrikštytieji, sulaukę sąmoningo amžiaus (Lietuvoje – ne jaunesni nei 13 metų). Šio sakramento apeigose atnaujinami Krikšto pažadai, jis paprastai teikiamas Mišių metu. Tuo būdu pabrėžiamas glaudus Sutvirtinimo ryšys su kitais įkrikščioninimo sakramentais – Krikštu ir Eucharistija.

    Sutvirtinimą teikiantis vyskupas ir dalyvaujantys kunigai ištiesia rankas ant sutvirtinamųjų, pagal seną Iz 11, 1–3 įkvėptą formulę melsdami jiems Šventosios Dvasios. Toliau eina esminė apeiga, kurią kiekvienam sutvirtinamajam atlieka vyskupas: uždedant ranką ant galvos, šventąja krizma patepama kakta, tariant žodžius „N., šiuo ženklu priimk Šventosios Dvasios dovaną“. Po to seka priėmimo ženklas (ramybės palinkėjimas), kurį ganytojas skiria kiekvienam sutvirtintajam, dar labiau įsiliejusiam į vietinę Bažnyčią.

    Patepimas ir jį palydintys žodžiai išreiškia sakramento padarinius. Sutvirtinamasis gauna neišdildomą žymę, Viešpaties antspaudą, Šventosios Dvasios dovaną, kuri jį tobuliau supanašina su Kristumi ir suteikia malonę skleisti tarp žmonių „Kristaus kvapą“. Patepimo šventąja krizma apeiga yra susijusi su bibline kultūra, kurioje aliejus primena klestėjimą, grožį, jėgą, sveikatą. Dar daugiau – tai yra biblinis ženklas, žymintis pašventimą ir misiją, kurią suteikia Šventosios Dvasios dovana, skirta kunigams, karaliams, pranašams, o ypatingai – Mesijui/Kristui ir visai mesijinei tautai.

    Labai svarbus yra tinkamas pasirengimas Sutvirtinimui, apimantis doktrininį, dvasinį ir bendruomeninį aspektus. Doktrininis ruošimas įgalina giliau susipažinti su tikėjimo tiesomis, dvasinis ugdymas padeda įeiti į gilesnį ryšį su Kristumi ir Bažnyčia, praktikuojant pastovią asmeninę maldą, sąmoningai dalyvaujant sekmadienio Mišiose, švenčiant Atgailos sakramentą. Bendruomeninis ugdymas siekia įtraukti žmogų į parapijos bendruomenę. Tai ne tik dalyvavimas bendrame liturgijos šventime, bet ir įvairi tarnystės patirtis, galimybė įsijungti į kokią nors konkrečią parapijos veiklą, padėti kitiems: pvz., seneliams, ligoniams. Katechezė paruošia, nuteikia jauną žmogų tai tarnystei, o po to pagelbsti krikščioniškai apmąstyti įgytą patirtį. Ji turi būti nuosekli, pastovi, reguliari ir jokiu būdu ne skubota, nes pasirengimas sąmoningam tikėjimo gyvenimui užtrunka. Kai kuriuose kraštuose rengimo Sutvirtinimui programa vyksta du metus. Vilkaviškio vyskupijoje numatyta, kad nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. šiam sakramentui bus ruošiama bent penkis mėnesius, per tą laiką surengiant ne mažiau kaip dvidešimt užsiėmimų.

    Toks studijų, maldos ir tarnystės procesas yra suaugusio krikščionio gyvenimo modelis. Visi jo aspektai turi tęstis ir po Sutvirtinimo.

    Rekomenduojama šį sakramentą priimti tik savoje parapijoje, nes viena iš jo prasmių yra būtent sustiprinimas ryšio su vietine bendruomene, kuri yra atsakinga už naujų narių įkrikščioninimą (KBK 1309). Patartina pradėti rengimą Sutvirtinimui pamaldomis su parapijos bendruomene ir ją skatinti, kad melstųsi už kandidatus visu pasiruošimo metu.

    Labai pravartu ir sutvirtinamųjų tėvams bei globėjams dalyvauti besirengiančių Sutvirtinimui programoje: išklausyti bent keletą paskaitų apie šio sakramento prasmę, apeigas. Būtų gerai, kad globėjų pareigas prisiimtų krikštatėviai, jau per Krikštą įsipareigoję teikti dvasinę paramą jaunam krikščioniui. Bet kuriuo atveju, globėju turėtų būti toks suaugęs katalikas, kuriuo kandidatas pasitikėtų: su šiuo autoritetingu krikščioniu jis galėtų atvirai pasikalbėti rūpimais klausimais, pasidalyti tikėjimo patirtimi, pozityviai priimti išsakytą kritiką savo žodžių, veiksmų, požiūrio į gyvenimą atžvilgiu.

    ...Bažnyčios mokymo apie Sutvirtinimo sakramentą esmę pateikia Katalikų Bažnyčios Katekizmas 1285–1321. Platesniam susipažinimui galima paskaityti MARIE-NICOLE BOITEAU, Atskleisti Šventąją Dvasią, kuri teikia gyvybę, Panevėžio katechetikos centras, Panevėžys 2002.


  • » Atgal į sąrašą    » Užduokite savo klausimą

    ««« atgal