Atsakymai

Klausiate:
  • Sveiki, ar gali bet koks žmogus stoti į vienuolyną? Turiu omeny išsilavinimą, neįgalumą, seksualinę orientaciją, socialinę padėtį, rasę ir t. t.?

  • Atsakome:
  • Vienuolynai savo nariams kelia tam tikrus reikalavimus. Tarp kitų dalykų, svarbus asmens brandumas, leidžiantis įsijungti į konkrečios bendruomenės vykdomą misiją bei toliau augti šventume. Priimami įvairaus išsilavinimo ar rasės žmonės. Socialinė padėtis taip pat gali būti skirtinga: vienuolynuose asmeninė nuosavybė tampa bendra, kuria naudojamasi pagal nuostatus ir vyresniųjų patvarkymus. Visgi, atskirais atvejais reikia įsitikinti, kad labai skurdžiai gyvenančiam žmogui pagrindinis stojimo motyvas nebūtų noras užsitikrinti pragyvenimą... Vienuolynai rūpinasi savo pasiligojusiais nariais, gali vykdyti karitatyvinę tarnystę, prižiūrėdami globos namus, tačiau jie patys nėra tokiais globos namais, tad stiprus neįgalumas būtų įstojimui trukdanti kliūtis.

    Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų kongregacija 1990 m. vasario 2 d. paskelbtose direktyvose apie asmenų formavimą tokiose bendruomenėse n. 39 pabrėžė, kad vienuoliniam gyvenimui nėra tinkami tie, kurie nesuvaldo savo homoseksualių polinkių. Pasisakydama panašiu klausimu, Dievo kulto ir sakramentų kongregacija 2002 m. gegužės 16 d. priminė, jog kunigystės šventimų teikimas homoseksualiam arba homoseksualių polinkių asmeniui būtų „neišmintingas ir pastoraciniu požiūriu labai rizikingas“ (žr. „Bažnyčios žinios“, 2002 m. gruodžio 23 d., nr. 24).

    Vienuolynų nariai nekuria šeimos ne todėl, kad negalėtų, jos bijotų ar ją niekintų. Priešingai – vienuoliai ir vienuolės atsisako „didžio santuokos gėrio“ dėl Dangaus karalystės, kad savo gyvenimu liudytų, jog ryšys su Kristumi „yra svarbiausias iš visų kitų ryšių šeimoje ir visuomenėje“ (KBK 1618). Homoseksualaus žmogaus atveju gyvenimas vienuolinėje bendruomenėje neišreikštų šio laisvanoriško santuokos atsisakymo dėl Dangaus karalystės, o tos pačios lyties žmonių aplinka jį stipriau stumtų į netinkamus prisirišimus, užuot padėjusi puoselėti išskirtinį ryšį su Kristumi.

    Bažnyčios nuostatos nereiškia paniekos asmenims, kurie turi potraukį į homoseksualizmą. Ji pabrėžia, kad šis objektyviai netvarkingas potraukis daugeliui yra sunkus išmėginimas. Kviesdama būti pagarbiais ir taktiškais homoseksualių žmonių atžvilgiu, Bažnyčia tiki jų pašaukimu į skaistumą ir krikščionišką tobulumą, kurie pasiekiami maldos pagalba, puoselėjant susitvardymą, nesavanaudišką draugystę (KBK 2357–2359)...

    ...Bendrai, geriausia būtų kreiptis į konkretų vienuolyną konkrečiam (taigi, ne „bet kokiam“) žmogui ir išsiaiškinti jam rūpimus klausimus...


  • » Atgal į sąrašą    » Užduokite savo klausimą

    ««« atgal