Atsakymai

Klausiate:
  • Jeigu Jėzus gimė tik iš Marijos – be jokio Juozapo (biologiško) prisidėjimo, tai Jėzus nėra karaliaus Dovydo dinastijos palikuonis, kaip tą tvirtina kai kurios Šv. Rašto užuominos ir maldos! Ar ne?

  • Atsakome:
  • Evangelijoje šie du dalykai vienas kitam nei kiek neprieštarauja. Mt 1, 1 Jėzus vadinamas Dovydo sūnumi, po to nurodoma Jėzaus kilmė iš Dovydo tik pagal Juozapą, o netrukus pabrėžiama, kad jis nėra Jėzaus tėvas biologine prasme, nes Marija tapo nėščia „Šventosios Dvasios veikimu“ (Mt 1, 18). To meto žydų aplinkoje vaiko kilmė būdavo išvedama pagal tėvą, o tikruoju tėvu laikytas teisinis tėvas, nors jis ir nebūtų kūdikio tėvas natūralia, biologine prasme.

    Be abejo, Izraelis laukė Mesijo, mąstydamas apie Natano pranašystę karaliui Dovydui, kurioje kalbama apie jo palikuonį (2 Sam 7, 12–16). Visgi, Mesijo titulavimas „Dovydo sūnumi“ atspindėjo tik vieną specifinę mesianizmo sampratą – būtent, karališkąjį mesianizmą, nudažytą stipriu politiniu atspalviu. Nenuostabu, kad Jėzus šio titulo atžvilgiu laikėsi atsargiai, nes Jo misija nebuvo politinis Izraelio karalystės atkūrimas.

    Išraiškingiausia Evangelijos vieta, kurioje pasirodo terminas „Dovydo sūnus“, yra Mt 22, 41–46. Jėzus klausia fariziejų, kaip Mesijas gali būti Dovydo sūnumi, jei šis jį vadina Viešpačiu. Nepaneigdamas minimo titulo, Jėzus rabinišku metodu įrodo, kad Mesijo kilnumas nėra tapatus buvimui „Dovydo sūnumi“, bet pastarąjį pranoksta. Jėzus taiso šio titulo interpretavimą, kad jis derėtų su visu Jo mokymu, labiau vertinančiu kenčiančio Jahvės tarno nei garbingo Mesijo figūrą.

    Jėzui taikomas titulas „Dovydo sūnus“ atspindėjo liaudies sampratą ir lūkesčius, tačiau ypač po Prisikėlimo tapo akivaizdu, kad ši sąvoka pilnai neišreiškia, kas yra Jėzus. Vis gilėjantį Mesijo pasiuntinybės suvokimą parodo Pauliaus žodžiai: geroji Dievo naujiena „kalba apie jo Sūnų, kūnu kilusį iš Dovydo giminės, šventumo Dvasia per prisikėlimą iš numirusių pristatytą galingu Dievo Sūnumi, – Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį“ (Rom 1, 3–4).

    Taigi, yra teisėta vadinti Jėzų „Dovydo sūnumi“, nes šiais Šventojo Rašto ir Bažnyčios liturgijos žodžiais išreiškiamas tikėjimas, kad Jis yra Dievo siųstas Mesijas. Tačiau dar svarbiau prisiminti, kad Jis yra „Dievo sūnus“, didesnę reikšmę teikiantis ne kūno, bet dvasios giminystei: „Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“ (Mk 3, 35)...

    Pagal:
    Rino FISICHELLA, „Cristologia: III. Titoli cristologici“ // René LATOURELLE, Rino FISICHELLA, Dizionario di Teologia Fondamentale, Cittadella Editrice, Assisi 1990, 242-253.
    John P. MEIER, A Marginal Jew. Rethinking the Historical Jesus I. The Roots of the Problem and the Person, Doubleday, New York 1991, 216-219.


  • » Atgal į sąrašą    » Užduokite savo klausimą

    ««« atgal