Naujienos

Apaštalinis nuncijus su Vilkaviškio vyskupijoje tarnaujančiais vyskupais ir kunigais meldėsi už mirusius dvasininkus

Vilkaviškio vyskupijos Švč. M. Marijos Apsilankymo katedroje lapkričio 8-ąją, kaip įprasta paskutiniąją Vėlinių oktavos dieną, buvo meldžiamasi už vyskupijoje įvairiu metu dirbusius ir amžinybėn iškeliavusius dvasininkus - vyskupus, kunigus, klierikus, vienuolius.

Minėjimui iškilmingumo suteikė ne tik pro katedros vitražų langus į šventovę įvairiomis spalvomis žaismingai kritę saulės spinduliai, skoningos gėlių kompozicijos, ilgiau nei įprasta vidudieniais visu grožiu į pamaldas kvietę bažnyčios varpai, bet svarbiausia - neeilinio svečio – Šventojo Tėvo atstovo, Apaštalinio nuncijaus J.E. arkivyskupo Pedro Lopez Quintana viešnagė ir vadovavimas Šv. Mišioms.

Eucharistijos švęsti atvyko per penkiasdešimt vyskupijos kunigų, dalyvavo Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, vyskupas emeritas Juozas Žemaitis. Prieš Šv. Mišias buvo giedamos gedulinės psalmės (dieninė), o po jų - Viešpaties angelo malda.

Nuncijus šv. Mišioms vadovavo lietuvių kalba, homiliją iš italų kalbos vertė asmeninis apaštalinio nuncijaus sekretorius kun. Mindaugas Šlaustas.

J.E. arkivyskupas Pedro Lopez Quintana pirmiausia išreiškė džiaugsmą už galimybę kartu su Vilkaviškio vyskupijos kunigais ir tikinčiaisiais gražiojoje katedroje švęsti Eucharistiją. Padėkojo Jo Ekscelencijai Rimantui Norvilai už pakvietimą „būti kartu šiame išskirtinai jautriame minėjime“, tikintiesiems perdavė Šventojo Tėvo palaiminimą - Viešpaties ramybės pačių širdims ir jų šeimoms.

Šventojo Tėvo atstovas homilijoje pirmiausia akcentavo tai, kad kunigai dėka pašventimo ir misijos yra suvienyti vienos neaprėpiamos - sakramentinės - vienybės.

„Vyskupijos kunigija yra sakramentinės brolybės paliudijimas ir konkrečios kunigiškos šeimos išraiška vyskupijoje. Šios brolybės mirtis neišardo ir nesunaikina, bet perkelia į naują etapą. Todėl nė vienas kunigas šioje žemėje, ypač išgyvenantis ligas ir sunkius momentus savo gyvenime, negali būti kitų kunigų pamirštas, bet turi būti mylimas ir palaikomas. Ir lygiai taip pat turi nelikti užmirštas, kai baigia šio pasaulio piligrimystę.“

Nuncijus pabrėžė, kad šią dieną ypatingu būdu – Eucharistijos šventimu – meldžiamasi už tuos, kurie buvo Dievo pakviesti per pastaruosius metus. „Niekada taip aiškiai ir radikaliai neišreiškiame savo vienybės su mūsų mirusiais broliais, kaip tik švęsdami šventąją auką su jais ir už juos. Nes nė vienas kitas momentas taip aiškiai neišreiškia to, mūsų ir jų, dalyvavimo Kristaus kunigystėje, kurioje esame vienintelės Kristaus aukos bendraaukotojai. Kaip mums sako Vatikano II susirinkimas: “žemiškojoje liturgijoje, jau iš anksto patiriame tą dangiškąją liturgiją, vykstančią šventajame Jeruzalės mieste, į kurį kaip keleiviai einame, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje, kaip einantis kunigystės tarnybą šventoje vietoje“(SC 8). Koks didis ir kilnus yra šis slėpinys, paties Dievo į mūsų kaip Jėzaus Kristaus Kunigo tarnų rankas įdėtas,“ - kreipėsi nuncijus į kunigus.

Toliau Jo Ekscelencija kalbėjo apie tai, jog tiek vyskupai, tiek kunigai turi brangią pareigą priminti ir pasiūlyti krikščioniškoms šeimoms melstis už giminės mirusiuosius bei už kunigų šeimos kaimenę. Visi privalome įvykdyti teisingumo ir meilės pareigą. Juk tiek pačių kunigų asmeninio pašaukimo kelyje, tiek dažno žmogaus gyvenime yra buvę dvasininkų, per kuriuos Dievas veikė, pažadindamas ir lydėdamas. Šiame sąraše gali būti klebonas ar vyskupas, parapijos vikaras, seminarijų, studijų centrų vyresnieji ir t.t. „Su dėkinga širdimi jaučiame džiaugsmą per maldą susivienyti su jais visais, ypač su tais, kurie atleido nuodėmes , kurie vadovavo abejonių ar sunkumų akimirkose,“ – sakė pamokslininkas. Juk maldos galią pripažino jau pirmieji krikščionys, ką liudija maldos už mirusiuosius prašantys užrašai katakombose. Bažnyčia niekada nenustojo prašyti maldos, ypatingai Šv. Mišių aukos, už mirusiuosius.

Apaštalinis nuncijus pabrėžė, kad mirusių dvasininkų minėjimas ne tik išreiškia ir sustiprina sakramentinę brolystę su mirusiais broliais, bet dar kartą suteikia galimybę pamąstyti ir suprasti savo piligrimystės prasmę šiame pasaulyje. „Mirusieji primena, kad neturime vieno pastovaus miesto, bet einame link amžinojo gyvenimo su Viešpačiu. Gyvenimo trumpumo suvokimas turi vesti į kunigiškos tarnystės atsidavimo ir aukojimosi kilniadvasiškumą, kad būtume kunigiškoje dvasioje visuose dalykuose pasiruošę, savo testamentuose prašykime Šv. Mišių maldos ir pagal Bažnyčios mokymą paskirstyti gėrybes, kurios buvo mūsų rankoms patikėtos kunigiškoje tarnystėje administruoti, kad tokiu būdu mūsų nueitas gyvenimo kelias duotų krikščioniškų vaisių.

Prisimenant tuos mūsų brolius, kurie jau yra Dievo akivaizdoje, geriau suprantame, kad vienintelis dalykas yra vertingiausias - tai būti gerais žmonėmis, nuolankiais gailestingojo Dievo tarnais, Dievo tautos ir tikinčiųjų bendruomenių akivaizdoje, kurias mums patikėjo Bažnyčia“, - Šventojo Tėvo atstovas kaip priesaką išsakė Vilkaviškio katedroje susirinkusiems vyskupijos kunigams.

„Vilkaviskis20161108_1.JPG

„Vilkaviskis20161108_2.JPG

Apaštalinis nuncijus J.E. arkivyskupas Pedro Lopez Quintana Vilkaviškyje lankėsi antrąkart. Šventojo sosto atstovas Lietuvoje tarnystę pradėjęs 2014 metų balandžio viduryje, Vilkaviškio katedros tituliniuose atlaiduose meldėsi tų pačių metų gegužės pabaigoje. Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedra buvo pirmoji iš aplankytų Lietuvos vyskupijų katedrų. Ankstesnysis Šventojo sosto atstovas Lietuvoje, nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi Vilkaviškio krašte lankėsi 2011 metais, - Budavonėje minint trijų kunigų nukankinimo 70 metų sukaktį.

Birutė Nenėnienė

Nuotraukos autorės

Šventosios Eucharistijos momentas

Po šv. Mišių Apasštalinis nuncijus Pedro Lopez Quintana ir Vilkaviškio vyskupai Juozas Žemaitis ir Rimantas Norvila su visais kunigais ir maldininkais sugiedojo „Viešpaties angelą“.

««« atgal