Naujienos

Juozo Zdebskio žūties metinių minėjimas

Vasario 4d., pirmąjį mėnesio šeštadienį, jau 31-ąjį kartą rinkosi piligrimai į Rudaminą, Lazdijų rajone paminėti kunigo Juozo Zdebskio žūties metinių. Čia juos ant kalnelio pasitiko po remonto, baltu rūbu apvilkta, grakšti lyg gulbė Švč. Trejybės bažnyčia. Dievas taip pat padovanojo saulės spinduliais nuauksintą ir skaisčiai mėlynu dangaus apsiaustu apgobtą dieną. Tiesiog viskas kartu liudijo, kad tai minima legendinio Tėvelio Juozo Ėmimo Dangun diena. Šv. Mišias koncelebravo Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo parapijos vikaras Marius Talutis, celebravo Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo parapijos klebonas Vidmantas Striokas. Dievo Žodį skaitė kunigo Juozo bendražygė vienuolė Birutė Žemaitytė. Koncelebrantas sakė pamokslą. Jis pirmiausia pasidžiaugė žinia, jog Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis šįmet bus skelbiamas palaimintuoju. Šis įvykis ne tik kviečiantis mus dėkoti ir šauktis užtarimo, bet dar labiau atsigręžti į savo tautos didvyrius, mokytojus. Jais remtis, iškeliant jų pavyzdį, jų auką. Paminėjo, jog tiksliai nežinoma, ar kunigas J. Zdebskis buvo pažįstamas su arkivyskupu Teofiliu, tačiau jis labai gerbė kankinius, turėjo didelį jiems pamaldumą ir arkivyskupą laikė didžiu žmogumi. Kunigas J. Zdebskis artimai bendravo su tuometiniu vyskupu Vincentu Sladkevičiumi. O Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis 1956 m. suteikė kunigui V. Sladkevičiui garbės kanauninko titulą. Vėliau jis paskirtas vyskupu ir kardinolu, sekė kankinio arkivyskupo pavyzdžiu. Pamokslininkas džiaugėsi, kad Rudaminos parapijos šventovė gražiai nudažyta, pakeisti langai, stogas. Dėkojo klebonui Alfredui Nėniui, parapijiečiams, rėmėjams. Jam tai esantis didis stebuklas, čia jaučiantis Tėvelio J. Zdebskio ranką. Tai Jis padėjęs, kad šventovė taip gražiai suspindėtų. Gyvas būdamas, Tėvelis daug dirbęs, kad suspindėtų žmonių sielų šventovės, kad jie galėtų gyventi kartu su Kristumi. Kunigas Marius linkėjęs būti drąsiems, prašyti šventųjų pagalbos, prašyti Tėvelio Juozo stebuklų. Nepamiršti jų užrašyti. Reikia, kad vyktų veikla, kad šventųjų užtarimas pagreitintų jų gyvenimo sklaidą ir pripažinimą. Taip pat raginęs prisiminti ir vienuolį dominikoną, sufraganą vyskupą Augustiną Polikarpą Marcijevskį. Jo amžinojo poilsio vieta – priešais kunigo J. Zdebskio kapą. Ant bažnyčios sienos yra pritvirtinta lentelė, kurioje lotynų kalba užrašyta apie šio dvasininko tarnystę Rudaminos parapijoje. Jis buvęs pirmasis iš Seinų vyskupų, nuoširdžiai rūpinęsis lietuvybės sklaida. Norėjęs Rudaminoje atidaryti mažąją kunigų seminariją. Vėliau ji buvo atidaryta Seinuose. Čia mokėsi daug lietuvių, tarp jų Antanas Tatarė, Justinas Staugaitis, Mykolas Krupavičius ir kiti, nutiesę kelią į Lietuvos atgimimą. Beje, P. Marcijevskis buvęs žemaitis, žydas, tapęs krikščionimi. Pamokslininkas užbaigė žodžiais: „Tegul šiandien mūsų malda atgaivina mūsų gyvenimus, kunigo Juozo paliktą šviesą, nes jis troško, kad žmonės pažintų Dievą. <...> Tegul jo auka, užtarimas, jo sėtas grūdas padeda eiti link šventumo.“

Po Šv. Mišių maldininkai rinkosi prie kunigo J. Zdebskio kapo. Birutė Žemaitytė dėkojo visiems dalyvavusiems Tėvelio žūties paminėjimo ceremonijoje. Dėkojo kunigui Mariui už padrąsinimą kviesti Tėvelį, melsti Jo užtarimo. „Karžygiai turi būti palaidoti ant piliakalnių. Visi šventieji, melskite už mus“. Tai testamentiniai kunigo J. Zdebskio žodžiai... Jis buvęs paskutinis kankinys Lietuvoje iki 1990-ųjų metų. Vienuolė perskaitė marijampoliečio Jeronimo Šalčiūno šiam paminėjimui sukurtą eilėraštį „Mintys Rudaminoje“. Jame rašoma, jog kunigas padovanojo/Gyvastį Tėvynei. Kur sėjo gėrio grūdą. Šis garbus poetas visus 30 metų dalyvavo kunigo žūties paminėjime, tik šįmet dėl ligos negalėjęs atvykti. Kunigas Marius prisiminęs žmonių pasakojimą, jog Tėvelis vesdavęsis jaunimą ant piliakalnio ir giedodavo Lietuvos himną. Piligrimai taip pat sugiedojo „Viešpaties Angelą“ ir Lietuvos himną.

Rudaminos parapijos klebonas nuoširdžiai dėkojo kunigams, piligrimams, susirinkusiems iš įvairių Lietuvos kampelių, pagerbti kunigo J. Zdebskio atminimą. Pakvietė visus į parapijos namus tolimesnei bendrystei.

Besidžiaugiant gera žinia ir laukiant jos išsipildymo – Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju, pacituosiu mums paliktus Tėvelio Juozo žodžius:

„ Ką aš daryčiau, jei Apvaizda pareikalautų panašiai kaip iš vyskupo Matulionio? Kai tokia mintis ateina, žinau tik viena: maldauti stiprybės. Akys atsigręžia į Tave, Šv. Mergele: „Atsimink, jog amžiais nėra girdėta, kad apleistum bent vieną..." (1971 09 19).

Alvyra Grėbliūnienė

««« atgal