Naujienos

Vilkaviškio vyskupijos kunigų susirinkimas (2017 03 07)

Kovo 7 d. Marijampolėje, Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre, vyko vyskupijos kunigų susirinkimas.

Susirinkimas prasidėjo bendra malda – Valandų liturgija (Dienine), po kurios į susirinkusius kreipėsi vyskupas Rimantas Norvila. Ganytojas pasveikinęs visus tarė įvadinį žodį apibendrindamas vyskupijos aktualijas bei pakviesdamas dvasininkus apmąstyti kaip geriau būtų galima atlikti savo tarnystę mažėjant kunigų skaičiui. Taip pat ganytojas visus susirinkusius dvasininkus paragino pačius uoliai įsijungti ir parapijiečius pakviesti dalyvauti piligrimystėje į Fatimą kuri organizuojama š. m. spalio 19-22 dienomis.

Vėliau ganytojas pristatė susirinkimo svečius Kaišiadorių vyskupijos ordinarą vyskupą Joną Ivanauską ir Kaišiadorių vyskupo generalvikarą mons. Algirdą Jurevičių, kurie atvyko į Vilkaviškio vyskupiją nešdami būsimo palamintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio žinią siekdami su ja dar labiau supažindinti Vilkaviškio vyskupijos dvasininkus, o per juos ir diecezijos tikinčiuosius.

Mons. Algirdas Jurevičius savo pristatymą pradėjo cituodamas 1933 m. gruodžio 2 d. „Šaltinio“ laikraščio straipsnį „J. E. vysk. T. Tamulionio Marijampolėje lankymosi proga“. Pasak straipsnio: 1933 m. lapkričio 22 d. vysk. Teofiliui Matulioniui atvykus į Marijampolę, po iškilmingo sutikimo, ekskursijų, apsilankymo įvairiose Marijampolės vietose, tarp jų Marijonų vienuolyne, dirbtuvėse ir Marijonų gimnazijoje „Marijampolės katalikų gyvenimas J. E. vysk. T. Matulioniui padaręs labai gražaus įspūdžio“. Tai prisimindamas mons. Algirdas ragino ir dabar nepamiršti būsimojo palaimintojo bei skatinti arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kultą ir Vilkaviškio vyskupijoje.

Kalbėdamas apie būsimąjį palaimintąjį jį išskyrė kaip ypatingai aktualų jaunimui. Jis yra geras pavyzdys kaip galima ieškant atrasti savo tapatybę ir gyvenimo prasmę. Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio mokslai, studijos ir kelias į kunigystę nebuvo lengvi, bet jis nenuleido rankų. Taip jis ir kiekvieną jaunuolį tam tikra prasme kviečia bei ragina išsiaiškinti kur Dievas jį kviečia ir eiti ten, o ne kaip šiandien įprasta pasukti tuo keliu kuris atrodo praktiškiausias, eiti ten kur leidžia pažymiai ar galimybės.

Mons. Algirdas atkreipė dėmesį, kad Teofilius Matulionis pagreitintai dėl silpnos sveikatos kunigu buvo pašventintas 1900 m. kovo 4 d., o su Dievo pagalba išgyveno dar daugelį metų.

Pasak pranešėjo arkivyskupas Teofilius Matulionis visą gyvenimą kovojo už jaunimą, už jų tikėjimą. Jis gynė jaunimą nuo moralinės prievartos, nuo komunistinio „smegenų plovimo“.

Monsinjoras paminėjo dar vieną faktą liudijantį būsimojo palaimintojo uolumą. Kaišiadorių vyskupijoje tuometinio jos ganytojo vysk. Teofiliaus dėka mažiausiai kunigų II-ojo pasaulinio karo metu pasitraukė į vakarus, bet kaip ir kvietė ganytojas pasiliko su žmonėmis. Šį savo uolumą garbingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis ne vieną kartą paliudijo savo kančia.

Kas palaikė arkivyskupą jo gyvenimo ir tikėjimo kelionėje? Tai jo pamaldumas. Kristocentrinis pamaldumas. Sužinojęs, kad paskutiniai jo motinos ištarti žodžiai buvo: „pavedu savo šeimą Švč. Jėzaus Širdžiai“, būsimasis palaimintasis Jėzumi pasitikėjo visą gyvenimą. Tokia mintimi savo pasidalijimą apie garbingąjį arkivyskupą Teofilių Matulionį baigė Kaišiadorių vyskupo generalvikaras mons. Algirdas Jurevičius.

Antrojoje susirinkimo dalyje savo mintimis apie garbingąjį arkivyskupą Teofilių Matulionį dalijosi Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.

Jis pradėjo nuo to, kad prisiminė 1987 m. kai palaimintuoju buvo skelbiamas arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Tą dieną jis buvo Marijampolėje ir matė minias žmonių susirinkusių pasidžiaugti šia iškilme. Padėkoti už palaimintąjį ir paprašyti Jo užtarimo.

Vyskupas Jonas visus paragino, kad ir arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimas šventuoju būtų gera proga atrasti šventuosius ir palaimintuosius Lietuvoje. Naujai pažvelgti į beatifikacijos bylas savose vyskupijose. Vyskupas bylojo, kad beatifikacijai reikia pasirengti. O tai galima padaryti gyvenant evangelija, malda ir į visa tai įnešti pastoracinio pasirengimo.

„Teofilius Matulionis yra dėl mūsų asmeninio išganymo. Todėl besirengdami jo beatifikacijai turime kiekvienas savęs klausti, ką jis duoda man ir mano tarnystei. Pasirengimas beatifikacijai yra puiki proga susitikti Jėzų, atnaujinti savo tikėjimą ir pašaukimą. Jis peržengia vyskupijų ir net Lietuvos ribas. Tai gali būti Dievo ranka, Jo ženklu kiekvieno iš mūsų gyvenime“. Taip liudijo vyskupas Jonas Ivanauskas kalbėdamas apie garbingąjį arkivyskupą Teofilių Matulionį ir jo beatifikaciją visų mūsų laukiančią birželio 25 d. Vilniuje.

Pabaigoje Kaišiadorių vyskupas padėkojo vyskupui Rimantui Norvilai, Vilkaviškio vyskupijos kunigams ir tikintiesiems už solidarumą, maldą ir finansinę pagalbą įrengiant garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio koplyčią Kaišiadorių katedroje.

Kunigų susirinkimas buvo baigtas pietumis ir brolišku pasidalijimu prie bendro stalo.

Kun. Linas Baltrušaitis

««« atgal