Naujienos

Dvasingai nugyventi Dievo paskirtąsias dienas (Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų dešimtmetis)

Gegužės 25- ąją Marijampolės specialieji socialinės globos namai pažymėjo gyvavimo dešimtmetį. Įsikūrę jie Bažnyčios gatvėje, šv. arkangelo Mykolo bazilikos pašonėje, kurios išlakių bokštų šešėliai rytais paglosto šio balto pastato sienas. Bet šie namai turi šviesią, erdvią savo maldų vietą, kurioje kasdien aukojamos šv. Mišios, meldžiamasi įvairiu laiku, įvairiomis progomis. Šioje koplyčioje ir vyko pagrindinė jubiliejaus šventės dalis. Iškilmės pradėtos šv. Mišių auka, kuriai vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo garbusis svečias Apaštalinis Nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quintana, arkivyskupas Lionginas Virbalas, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, vyskupas emeritas Juozas Žemaitis per dešimtis Vilkaviškio vyskupijos parapijose besidarbuojančių, o taip pat globos namuose gyvenančių kunigų. Giedojo mišrus choras „Šešupė“.

„20170525_mišios.JPG

Vyskupas Rimantas Norvila nuoširdžiai pasidalino nuostaba dėl neįtikėtinai greitai prabėgusio globos namų gyvavimo dešimtmečio, prisiminė, kaip įsikūrus pirmiesiems gyventojams reikėjo daug ką suderinti, atrasti, o peržengus kliūčių slenksčius pajusti sustyguotai funkcionuojantį gyvenimą, sklidiną ramybės, gėrio, rūpesčio ir meilės. Pasak ganytojo, namai žmogui svarbūs visais amžiaus tarpsniais. Tačiau svarbu ne tik stogas virš galvos, patalpų šiluma, namai jaukūs ir mieli tada, kai juose dalijamasi džiaugsmais ir rūpesčiais, skleidžiamos vertybės. Šių namų savitumą ir palaiko krikščioniškąsias vertybes išpažįstantys gyventojai: garbaus amžiaus sulaukę kunigai, vienuolės, bažnyčios tarnai. Palinkėjo gyventojams ir darbuotojams tarpusavio krikščioniškosios vienybės, dvasinės paramos, o tai sustiprina džiaugsmą gyventi. Vyskupas atsiprašydamas, kad geranoriškų pagalbininkų neįmanoma išvardyti dėl jų gausybės, ačiū tarė visų pirma padėjusiems įsikurti, čia gyvenantiems, valstybės ir savivaldybės atstovams už pasitikėjimą šių namų savitumu. Ir, aišku, Dievui, kurio globa lydėjo, tebelydi ir, tikėtina, lydės.

Apaštalinis nuncijus P. L. Quintana akcentavo, jog šie namai yra pavyzdys, kiek daug galima padaryti bendradarbiaujant pasaulietinei valdžiai ir bažnyčiai. Svečias perdavė visiems, o visų pirma, čia gyvenantiems kunigams Šventojo Tėvo palaiminimą ir priminė: popiežius Pranciškus nenustoja kartoti, jog jis mintimis ir maldomis esąs su savo bendraamžiais, tai yra senyvo amžiaus žmonėmis. „Laiminu jus, kad atrastumėt džiaugsmą ir viltį“, - sakė Šventojo Tėvo atstovas.

Arkivyskupas Lionginas Virbalas šiuos namus įvardijo trimis dorybėmis. Tai esą išminties, padėkos ir maldos namai.

Renginį taip pat savo buvimo pagerbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Danguolė Juozapavičienė, socialinių globos įstaigų skyriaus vedėjas Darius Pauliukonis, taip pat Marijampolės miesto savivaldybės administracijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigų, Marijampolės kolegijos atsakingi asmenys.

Po šv. Mišių liejosi sveikinimai ir linkėjimai, pasikeitimai dovanėlėmis ir padėkos raštais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalijo padėkos raštus visą dešimtmetį šiuose globos namuose dirbantiems, arkivyskupas L. Virbalas – direktorei Vidutai Bačkierienei, o direktorė – prisiminimo dovanėles daug talkinantiems dvasininkams ir kitiems pagalbininkams. Globos namų kolektyvas savo direktorei įteikė didžiulį šermukšnį, kad juo padabintų savo namų aplinką, kurią prižiūri ir puošia su meile, kaip ir globos namus. Keliolika jautrios muzikinės programos minutėlių padovanojo Kauno muzikinio teatro solistas Egidijus Bavikinas (koncertmeisterė Rūta Blaškytė).

Ilgais plojimais palydėta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės Danguolės Juozapavičienės paskelbta žinia, jog aukščiausiu ministerijos apdovanojimu „Gerumo žvaigžde“ įvertinamas Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos indėlis bei rūpestis socialinio darbo ir globos srityje. Ministerijos atstovė vvyskupui su „Gerumo žvaigžde“ įteikė ir ministro padėką.

„20170525_vyskupas.JPG

Lietuvoje analogo neturinti globos institucija įsteigta 2007 m. kovo 23 d. Licencija globos namams suteikta 2013 ir papildomai – 2015 metais. Globos namai pirmiesiems gyventojams buvo atverti 2007 metų gegužės 25 dieną. Juos pašventino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, visą dešimtmetį yra jų globėjas. Šiuose globos namuose apgyvendinami senyvo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Pirmumo teise globos namuose apgyvendinami Lietuvos vyskupijų senyvo amžiaus bei neįgalūs dvasininkai, vienuolės ir pasauliečiai bažnyčios darbuotojai.

Minint globos namų penkerių metų sukaktį kiemelyje pastatytas koplytstulpis. Dešimtmečio proga kolektyvas parengė, išleido ir svečiams dalijo nesudūlančią vertybę –knygelę apie šių namų gyvenimą, gyventojus su jų nuotraukomis ir mintimis. Direktorė Viduta Bačkierienė už idėją ir knygos pavadinimą „Gerumo namai... Skrydis į anapilį“ dėkinga kunigui poetui Ignui Plioraičiui, šių namų gyventojui nuo 2013 metų. Joje – visų esančių ir buvusių gyventojų, darbuotojų vardiniai sąrašai ir informatyvūs faktai apie nuobodžiauti neturinčią kada ir taip, vieniša neliekančią, bet orią, šviesią senatvę.

Vienais pirmųjų gyventojų čia buvo prelatas profesorius Vincas Bartuška, pogrindinės katalikiškos literatūros leidėjas ir platintojas Vladas Lapienis, vėliau gyveno kanauninkas poetas Juozas Barkauskas, kunigas rašytojas Zigmas Gustainis, prelatas Antanas Mackeliūnas...

Per dešimtmetį visų septyniasdešimties iš čia Amžinybėn išėjusių neišvardysi... Dabar čia darnaus, jautraus darbuotojų kolektyvo, kuriam visą dešimtmetį vadovauja taurios sielos vadovė Viduta Bačkierienė, globoje gyvena keturiasdešimt žmonių. Didelei jų daliai reikalinga nuolatinė globa. Tiek patys gyventojai, tiek pašaliečiai šiuose namuose (niekaip čia nesiklijuoja žodis „įstaiga“) vertina ypatingą švarą, tvarką, jaukumą, nuoširdumą.

Dvasiniais gyventojų reikalais rūpinasi nuo pat pirmųjų namų įkūrimo metų čia gyvenantis kunigas Vytautas Užkuraitis. Namai turi savo tarybą. Jos pirmininkas kanauninkas Donatas Jasulaitis, su dideliu rūpesčiu dalyvavęs šių namų kūrime, minėtoje knygelėje dėkoja Dievui, kad „pagaliau ir Bažnyčios žmonės, padedant valstybei ir atsakingiems jos žmonėms, džiaugiasi, kad tie, kurie ištikimai tarnavo jai ir jos žmonėms visą gyvenimą, turi labai aiškiai deklaruotą tikrumą ir galimybę oriai praleisti savo senatvę ir kilniai bei dvasingai nugyventi Dievo paskirtąsias dienas.“

Globos namuose gyvendami keli kunigai jau yra čia minėję kunigystės ir amžiaus solidžias sukaktis – kunigystės 60, 65-erių, amžiaus – 85, 90- ties metų.

Prieš dešimtmečio minėjimą namai skelbėsi savo internetinėje svetainėje atvirų durų dienas ir kvietė žmones susipažinti. Direktorė apgailestavo, jog susidomėjusių neatsirado.

Žinoma, čia gyvenančių kunigų neužmiršta jaunesni kunigai, buvę parapijiečiai. Judrieji globos namų gyventojai savo globėjų lydimi daug kur nukeliauja - į atlaidus, šventes, lanko žymių žmonių tėviškes, išsiruošia grybauti, į gamtą. Pas juos atvyksta įvairūs kolektyvai su meninėmis programomis, moksleivių grupės. Tačiau bet kuris žmogus čia laukiamas, o bendravimas su išminties lobiais turtingais, komunikabiliais dvasininkais būtų abipusiai vertingas.

Birutė Nenėnienė

Nuotraukos autorės

««« atgal