Naujienos

Rožinio Švč. Mergelės Marijos atlaidai diecezinėje Kryžių Šventovėje

Diecezinė Kryžių šventovė (Metelių parapija, Lazdijų raj.) spalio mėn. 8d. šventė titulinius Rožinio Švč. M. Marijos, dzūkų dar vadinamais Rožančinės, atlaidus. Šventovę aptarnaujantis Lazdijų dekanato dekanas, Metelių parapijos klebonas kan. Vytautas Prajara, tai vadina tiesiog šventovės Vardinėmis. O šis vardas jai buvo suteiktas 2000 metais tuometinio vyskupo J. Žemaitis MIC, kuris konsekravo naująją koplyčią Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės titulu.

Atlaidus vedė Šventežerio parapijos klebonas g. kan. bažn. t. lic. Egidijus Juravičius. Homilijoje aiškino dienos Dievo Žodį, papildė jį mūsų dienų pavyzdžiais, liudijimais. Analizuodamas pirmąjį dienos skaitinį (Iz 5, 1–7), kur minima, jog vynuogynas davęs tik rūgštuoges, o ne saldžias uogų kekes (tai – Izraelio istorija), prisiminė jam žinomą atvejį. Šeimoje nusižudė sūnus, mirė tėvas. Tai buvę skaudūs gyvenimo įvykiai, kuriuos išgyventi labai sunku. Apie tą skaudų šeimos vaizdą kalbėjusi moteris teigė, nors materialiai ten visko pakako, bet šeimos gyvenime trūko Dievo. Ir šiandien mums labai reikia Dievo... Nors dažnai visuomenė nori ir kunigo, tokio švento durnelio, kuris nieko nesakytų, kai nesilaikoma Dievo Įsakymų, gyvenama susidėjus, daromi abortai ir t.t. Dienos Evangelijoje taip pat minima, kaip Jėzus, pateikęs palyginimą apie akmenį, „kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu.“ Mums labai reikia to kertinio akmens... Viena katalikė moteris, būdama pikta ir nerasdama sau vietos, lankėsi pas ekstrasensą, prašė jo patarimo kaip surasti ramybę. Jis patarė nutraukti bendravimą su apkalbas mėgstančiomis draugėmis, nežiūrėti įvairių negatyvius reiškinius rodančių televizijos laidų, žiaurių filmų. Tik kunigo nuomone, tai moteriai reikėjo įsigilinti į Švento Rašto žodžius, kur yra surašyti tiek daug patarimų. Tai esą ir šios dienos antrame skaitinyje (Fil 4, 6–9), kai apaštalas Paulius pataria: „...visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje <...> ir ramybės Dievas bus su jumis.“ O kiek mes dar skaitome įvairių žurnalų, kitų leidinių, kuriuose aprašomi bereikšmiai, buitiniai dalykai, kas su kuo išsiskyrė, kelintą kartą susituokė ir t.t.

Atlaidų vedėjas taip pat priminė Švč. M. Marijos Rožinės atlaidų suteikimo istoriją. Tai pirmą kartą minima 1571m. spalio 7d., kai krikščionys, melsdamiesi Rožinį, nugalėjo turkų laivyną Viduržemio jūroje prie Lepanto. Minint pirmąją pergalės metų sukaktį, popiežius Pijus V paskelbė Marijos nugalėtojos švente. Keitėsi popiežiai, pavadinimai, datos ir liko dabartiniai, Rožinio Švč. M. Marijos atlaidai. Bėgant amžiams nuo to pirmojo krikščionių patirto stebuklo prie Lepanto, žmonės išgyveno ir dabar išgyvena daug stebuklų, melsdamiesi Dievo Motinos pagalbos. Homiletas tai galintis paliudyti iš savo ir jo sutiktų žmonių patirčių. Viena iš jų, kai, dar būdamas klieriku, Pivašiūnuose rašęs maldininkų intencijas šv. Mišioms. Viena moteris paaukojusi didelį pinigą, skyrusi jį, kaip padėką Marijai už sugrąžintą sveikatą. Ji du metus meldėsi Rožinį ir visiškai pasveiko. Rožinio slėpiniai yra protu nesuvokiami, tik galima tuo tikėti. Švenčiant šiuos titulinius, Švč. M. Marijos Rožinės atlaidus, homiletas ragino maldininkus per Dievo Motiną, atiduoti save Aukščiausiojo valiai.

Atlaidų liturgijoje buvo garbinamas Švč. Sakramentas, meldžiamasi Švč. M. Marijos litanija.

Kan. V. Prajara dėkojo atlaidų vedėjui, kunigams, klausiusiems išpažinčių, choristams ir visiems maldos piligrimams, nepabūgusiems lietingo oro ir atvykusiems į iškilmę.

Skambiais balsais garbino ir šlovino Viešpatį, gražias giesmes siuntė Švč. M. Marijai Marijampolės kamerinis choras „Suvalkija“, vadovė Virginija Junevičienė, vargonininkė Regina Mankūnaitė.

Apie mūsų dienomis tikinčiųjų patirtus stebuklus liudija ir prisegtų prie koplyčioje esančio Marijos paveikslo kasmet daugėjančių padėkų – votų skaičius.

Alvyra Grėbliūnienė

««« atgal