Naujienos

Vyskupui Antanui Baranauskui atminti (2018 05 19)

Jeigu žmogui rūpi net paties popiežiaus sveikata ir gerovė, nenuostabu, kad dar labiau rūpi savo krašto Bažnyčios ir tikinčiųjų gyvenimas bei istorija. Tai pasakytina apie Vokietijoje ir Lietuvoje gyvenantį, tačiau prieškaryje prelato M. Krupavičiaus rankos paspaudimu paženklintą Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos ypatingu parapijiečiu, ir iki šiol tokiu likusį, Leoną Stepanauską. Žmogų, kuris daug kalba ir rašo (juk toks žurnalisto darbas), bet nemažiau ir veikia. Dar 2016 metais paskatinęs kalvarijiečius atverti vartus į Šimtmečio jubiliejų per vyskupo Antano Baranausko pirmojo oficialaus vizito pažymėjimą memorialine lenta, ėmėsi konkrečios iniciatyvos ir, Vilkaviškio vyskupijos vyskupo Rimanto Norvilos palaimintas, įsuko šio įvykio smagratį.

Viskas prasidėjo memorialinės lentos teksto, vėliau formos aptarimu. Jeigu iškarto pavyko žodžiais nupiešti vizito esmę, tai su lenta buvo šiek tiek sunkiau, tačiau nagingo ir meniškos sielos akmens virtuozui Vydui Būčiui (Lazdijai), tai puikiausiai pavyko. Ir štai 2018 05 19 ant Kalvarijos bažnyčios sienos buvo pašventinta memorialinė lenta, vizualiai įprasmindama prieš 120 metų įvykusį Seinų vyskupo Antano Baranausko vizitą, kuris buvo išties įspūdingas: tęsėsi keturias dienas, kiekvieną dieną prieš pietus ir po pietų teikiamas Sutvirtinimo sakramentas, aukojamos Šv. Mišios bei atliekamos kitos pamaldos, klausoma išpažinčių, vyskupas bendravo su miestelio ir parapijos atstovais. Iš viso sutvirtinta 3811 tikinčiųjų, išpažinties priėjo arti 10 000, pasakyti tokie pamokslai, kad vyskupas buvo išlydėtas daugeliui garsiai ir graudžiai verkiant. Šis vyskupo apsilankymas pirmiausia mums jį parodo, anot evangelijos, kaip gerąjį Ganytoją, kuris eina pas savo avis, jas sukviečia, susirgusias gydo, nusilpusias sustiprina, ir visas veda į Dievo avidę, nepaisydamas jokių pavojų ir vilkų.

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias, prisimindami šio krašto šviesuolius dvasininkus ir pasauliečius, padėjusius savo gyvenimu ir net gyvybe Lietuvos Nepriklausomybei pamatus, aukojo Kalvarijos Švč. M.Marijos Vardo parapijos klebonas Algirdas Žukauskas ir kunigas Jonas Katulis. Ją į puošnų muzikos rūbą įvilko Anykščių Šv. Mato parapijos choras „Salve cantus“, kurį iš dainų ir vyskupo Antano sukurtų giesmių, „sukirpo ir pasiuvo“ choro vadovas Rimvydas Griauzdė. Renginiui, tarsi stebuklinga lazdele, dirigavo pats Leonas, todėl kalbančiųjų nestigo. Tai ir Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas, ne tik prasmingai pakalbėjęs, bet ir padėjęs gėlių puokštę, suskintą anykštėnų krašte, ir Marijampolės regiono Archyvų direktorius R. Urbonavičius, ir garbusis kalvarijietis istorikas A.Totoris, ir literatai ir net eilėmis prabilęs kun. Jonas Katulis. Visus nustebino romų kalba nuskambėjusi poemos „Anykščių šilelis“ pradžia. Kalvarijiečiai ir net iš toliausių kraštų atvykę svečiai, skirstėsi ne tik dvasiškai, literatūriškai ir istoriškai praturtėję, bet džiaugdamiesi ir dūsaudami, lyg anų laikų Kalvarijos parapijiečiai išlydėdami vyskupą Antaną Baranauską – su viltimi vėl išgirsti lietuvių kalba dvasinius pamokymus ir pajusti ganytojišką rūpestį, vedantį į gražią Lietuvos ateitį ir dangiškąją Tėvynę.

Kalvarijos parapija

««« atgal