Naujienos

Vilkaviškio katedros konsekravimo dvidešimtmetis

Liepos 8 – ąją Vilkaviškio vyskupijos katedroje buvo švenčiami šios šventovės konsekravimo atlaidai. Iškilmingos šv. Mišios, maldos, Dievo žodis, šilta ir jautri prisiminimų gija sujungė praeitį ir dabartį. Į iškilmėse dalyvavusiųjų širdis beldėsi pasiryžimo jausmas ateičiai: puoselėti tikinčiųjų bendruomenės bendruomeniškumą, atvirumą ir tolesnę gyvosios katedros statybą.

Simboliška, kad švenčiant Lietuvos nepriklausomos valstybės šimtmetį į jos istoriją įsipynė ir prieš dvidešimt metų, liepos 11 – ąją Vilkaviškio vyskupo Juozo Žemaičio konsekruotos atstatytos Vilkaviškio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos apsilankymo titulo katedros istorija. Karo nuniokotos, sovietmečiu nugriautos ir su žeme sulygintos katedros kilimas iš tikrųjų siejasi su prieš trisdešimtmetį nubangavusiu Atgimimo sąjūdžiu. 1989 metais prasidėjo paruošiamieji darbai, o 1991 metais pašventintas kertinis akmuo. Statybos tęsėsi septynerius metus. Tačiau, kaip išsireiškė Vilkaviškio parapijos klebonas, dekanas, prelatas Vytautas Gustaitis, Dievo valia ir vyskupo paskyrimu tapęs šios šventovės statytoju, statymo darbai tęsiasi ir visą šį dvidešimtmetį. Štai ir šių atlaidų šv. Mišioms pasibaigus į specialiai naujai įrengtą altorėlį katedros šoninėje koplyčioje vyskupai įdėjo Vilkaviškio vyskupijos globėjo šv. Antano Paduviečio relikvijas.

Atlaidų šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila. Kartu meldėsi vyskupas emeritas Juozas Žemaitis ( MIC ), Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius ( SJ ), Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis. Taip pat nemažas būrys kunigų, tarp jų ir Vilkaviškio katedroje skirtingu laiku dirbę kunigai bei dvasininko kelią pasirinkę vilkaviškiečiai, dabar tarnaujantys įvairiose Lietuvos parapijose. Skambų, darnų katedros choristų giedojimą papildė solistės Ritos Preikšaitės balsas.

Homilijos įžvalgomis pasidalijo vyskupas Arūnas Poniškaitis. Jis akcentavo gyvosios katedros kūrimo ir stiprinimo svarbą, pranašišką Dievo veikimą ir tikėjimo galią. A. Poniškaitis jaunystės metus praleidęs Vilkaviškyje ir čia subrendęs kunigystei, jau tada vylėsi, jog katedra bus atstatyta. Vyskupas Arūnas baigdamas homiliją viltingai palinkėjo: "Tegul ši katedra, būna gražus liudijimas gyvos, veiklios čia besirenkančios bendruomenės, kurioje yra gerbiamas kiekvieno orumas. Tegul būna ženklas Dievo Tautos, su viltimi keliaujančios į amžinuosius ir tikruosius namus, kuriuose tikimės būti atpažinti iš mumyse įsispaudusių Kristaus bruožų ir priimti į nesibaigiantį Tėvo džiaugsmą."

Vyskupas Sigitas Tamkevičius prisipažino taip nemanęs: prieš penkiasdešimt metų į Vilkaviškį paskirtas vikaru patyrė sovietinio ateizmo ideologiją: už vaikų mokymą tikėjimo tiesų buvo tuometinės valdžios nušalintas nuo kunigo tarnystės ir „pasitaisymui“ įdarbintas „Pasagos“ metalo dirbinių gamykloje darbininku... Tačiau mūsų svajonės ir norai, akivaizdu, yra Dievo valioje ir jam nėra neįmanomų dalykų... Jau kaip vyskupas S. Tamkevičius kartu su kitais vyskupais 1991 metais šventino atstatomos katedros pamatų kertinį akmenį. Istorija taip ir eina per mūsų gyvenimus. Atlaidų šv. Mišių metu procesijoje atnašas prie altoriaus nešė pirmieji katedroje pakrikštyti jaunuoliai, pirmieji joje priėmę šv. Komuniją, prieš dvidešimt metų Santuokos sakramentu ryšį sutvirtinusi šeima, parapijiečiai, nuo pat katedros iškilimo žodžiu, tarnyste, malda rėmusieji šventovės gyvavimą. Pabaigoje ganytojai susirinkusiems tikintiesiems teikė palaiminimą.

Rajono vadovai, parapijos atstovai sveikino garbius šventės svečius vyskupus, gausūs aplodismentai lydėjo sveikinimus katedros sielai - statytojui ir jos grožio bei dvasingumo sergėtojui, puoselėtojui prelatui Vytautui Gustaičiui.

„Vilkaviškis_1.jpg

„Vilkaviškis_2.jpg

„Vilkaviškis_3.jpg

„Vilkaviškis_4.jpg

Foto Ieva Rinkevičiūtė

Birutė Nenėnienė

««« atgal