Naujienos

PAGRINDINĖ PAL. JURGIO MATULAIČIO MIC ATLAIDŲ DIENA

Nuo sekmadienio iki sekmadienio ( liepos 8 -15 d.), visą savaitę, į Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje švenčiamus Pal. Jurgio Matulaičio atlaidus rinkosi gausybė tikinčiųjų ne tik iš vyskupijos, bet ir piligrimai iš visos Lietuvos, užsienio šalių, ypač Lenkijos. Šv. Mišias aukojo ir dvasiškai stiprino daugybė kunigų iš Vilkaviškio vyskupijos ir kitų Lietuvos parapijų. Organizatoriai pasitelkė uolių savanorių, tad kiekviena diena praėjo sklandžiai, turiningai ir šventai.

Pagrindinė ir paskutinė atlaidų diena – liepos 15 – oji, sekmadienis – ypatinga tuo, kad pažymėta kaip Lietuvos nepriklausomybės jubiliejaus diena ir paminėtas Palaimintojo Jurgio Matulaičio vyskupystės šimtmetis (1918 m. gruodžio 1 d. Kauno katedroje konsekruotas vyskupu, gruodžio 8 d. - ingresas į Vilniaus katedrą). Šv. Mišių iškilmes iš marijampoliečių taip vadinamos baltosios bazilikos transliavo Lietuvos televizija, maldos ir giesmės klausytojus pasiekė ir Marijos radijo bangomis. Valanda prieš sumos šv. Mišias buvo skirta susikaupimui - katechezei ir rožinio maldai. Teol. dr. kun. Vilius Sikorskas dalijosi įžvalgomis apie meilę tėvynei, kaip toji tėvynės meilė atsispindėjo Palaimintojo Jurgio kasdieninėje veikloje ir sampratoje. Prieš šimtą metų Vilniaus vyskupas Jurgis skelbėsi esąs ir stengėsi būti tėvu bei bičiuliu visiems, skirtingų tautų ir pažiūrų žmonėms. Sakė, Kristų tikintiems tėvynė yra danguje ir ta, kuri mums dovanota žemėje. Kas yra žemiškoji tėvynė, ar krikščionis gali mylėti tėvynę? Ne tik gali, bet ir turi ją mylėti, o klystančius brolius reikia paimti už rankos ir neleisti klaidžioti. Savo paskaitėlėje kun. Vilius priminė šviesios atminties kunigo Vaclovo Aliulio įžvalgą, jog Palaimintojo Matulaičio pavyzdys moko tikinčiuosius netylėti dėl valdžios primetamų įstatymų, o ieškoti tiesos ir teisingų sprendimų, daugiau su noru ir entuziazmu darbuotis, judėti, mylėti ir mažiau skųstis ar tik dejuoti ir kritikuoti nieko patiems nedarant. Labiau pažinti Palaimintojo dvasingumą ir suprasti jo gyvenimo šūkį „Nugalėk blogį gerumu“ padės jubiliejaus proga išleista to paties pavadinimo knygelė. „Į visų mūs darbų ir sumanymų pamatą reikia visados mūs pačių gyvenimo šventumas tiesti, tik tada turės ant ko mūs darbai tvirtai stovėti. Nereikia niekada gailėtis savo dvasiškam ištobulinimui nei laiko, nei triūso, reikia tam svarbių svarbiausiam darbui visa širdimi atsiduoti...“ ( Pal. Jurgis Matulaitis, „Užrašai, 1910 m. spalio 22 d.). Naujajame leidinyje - dvasinių susitikimų medžiaga, paruošta kunigų marijonų ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų iniciatyva.

Prieš dvyliktą galingai suskambo bazilikos vargonai. Jungtinis choras – bazilikos sumos ir šv. Vincento Pauliečio bažnyčios ( maestro Alma Sakalauskienė) kaip šv. Mišių įžangos giesmę giedojo Palaimintojo Jurgio Matulaičio litaniją. Iškilmingoje procesijoje į šventovę žengė patarnautojai, kunigai, kanauninkai, prelatai, vyskupai, apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quintana. Sveikindamas visus Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila paminėjo, kad jau iš vakaro aštuntą kartą šešias dienas piligriminėje kelionėje užtrukę Marijampolę pasiekė apie šimtas maldininkų iš Lenkijos, Sokulkos parapijos. Pasveikino piligrimus iš Punsko, Vilniaus, Kauno, Garliavos,Telšių ir daugelio kitų vietovių, iškilmėse dalyvaujančius

Marijampolės miesto ir rajono vadovus, vienuolius ir vienuoles, Palaimintojo Matulaičio draugijos narius. Kvietė, kad bendra malda taptų dvasine atgaiva, vidine motyvacija kuriant Lietuvos ateitį. Ganytojas pakvietė apaštalinį nuncijų vadovauti šv. Mišioms ir pasakyti homiliją.

Iškilmingas šv. Mišias koncelebravo garbingi svečiai Libervil ( Vakarų centrinė Afrika, Gabonas) arkivyskupas Basile Mve Engone, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Vilniaus arkivyskupo augziliarai Arūnas Poniškaitis ir Darius Trijonis, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Taip pat Šv. Sosto diplomatinės misijos Gabone vadovas mons. Rolandas Makrickas, Lietuvos vyskupų konferencijos gen. sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius, Pasiruošimo Popiežiaus vizitui komiteto gen. sekretorius kun. Saulius Rumšas OP, Lenkijos marijonų provincijos atstovai kun. Tadeusz Byczkowski ir Janusz Kosmowski. Ir Vilkaviškio vyskupijos kunigų būrys, gausesnis nei kitomis atlaidų dienomis.

Jaudinančiai veikė apaštalinio nuncijaus Pedro Lopez Quintana pastangos kuo taisyklingiau lietuviškai ištarti šv. Mišių tekstus, o homiliją padėjo perteikti asmeninis sekretorius kun. Mindaugas Šlaustas. Homilijos pradžioje Šventojo Tėvo atstovas padėkojo vyskupui R. Norvilai už pakvietimą dalyvauti šiose iškilmėse, pasidalijo patiriamu džiaugsmu būti „ mažoje, gražioje Marijampolės bazilikoje“, pasveikino visus perduodamas ir apaštalinį popiežiaus palaiminimą. Kalbėdamas apie Palaimintąjį Matulaitį, akcentavo, kad tai buvo dvasininkas, giliai suvokęs savo misiją: atsidėti Evangelijos skelbimo ir sielų pašventimo darbui. Šis didis sielų ganytojas šiandienos vyskupams yra pavyzdys, kaip sunkioje kasdienos realybėje, susivienijus su Dievu, maldoje eiti pirmyn siekiant bažnyčios ir žmonių gerovės. „Kunigai gali jame atrasti pavyzdį kunigo, kuris yra pagal Kristaus žodį, vienuoliai prieš save turi pavyzdį degančio vienuolio, kuris paklusnumu ir atsivėrimu laiko ženklams sugebėjo reformuoti ir įkurti vienuolines kongregacijas, skleidžiančias antgamtinę dvasią, su daugialypiu apaštaliniu aktyvumu ir teikiant pirmenybę vargšams. Lietuvių katalikų tauta Palaimintajame gali rasti pagalbą, užtarimą ir palaikymą. Visas jo gyvenimas buvo pavyzdys žmogaus, apsčiai gaunančio malonių iš Viešpaties ir pasiruošusio dalintis tų malonių vaisiais įvairiose srityse: kaip ganytojas, vienuolis, kaip geras tautietis ir patriotas. Palaimintasis Matulaitis – yra pavyzdys kaip mylėti tėvynę, tarnaujant ir statant bažnyčią savo žemėje“,- sakė garbusis svečias. Pabrėžė, kad švenčiame minėjimą to, kuris buvo tikras Lietuvos apaštalas ir tepadeda Palaimintasis Matulaitis nuolat išlaikyti krikščioniškosios tradicijos šaknis, kurios yra įsišaknijusios Lietuvos sieloje. Tos Lietuvos, kurią popiežius Pranciškus aplankys, kaip ir kitas Baltijos šalis, rugsėjo mėnesį. Toliau Šventojo Tėvo pasiuntinys kalbėjo, apie šio vizito svarbą ir garbę mūsų šaliai. Šventasis Tėvas nori susitikti su visais: katalikus sustiprinti tikėjime ir padrąsinti visus gyventojus brolybės ir taikos kelyje. Todėl ir pasirinktas vizito šūkis „Kristus Jėzus mūsų viltis“. Popiežiaus vizitas – ypatinga proga ir dovana. Pranciškus mums perduos Kristaus žinią: taikos, vilties ir brolybės. Tad apaštalinis nuncijus P.L. Quintana kvietė kiek įmanoma gausiau dalyvauti susitikime su Šventuoju Tėvu, o svarbiausia – tam susitikimui dvasiškai pasiruošti. Kvietė visus pasiruošimo reikalus pavesti užtarimui Mergelės Marijos, kurią Palaimintasis Matulaitis mylėjo ir buvo jai pamaldus.

Šventosios Mišios baigėsi Švč. Sakramento garbinimu ir iškilminga procesija aplink baziliką. Gal sinoptikai suklydo, o gal karštos maldos ir giesmės Marijampolės padangėje išsklaidė debesis ir žadėtą lietų. Tad nuostabi šventė tęsėsi įprastoje tikinčiųjų susibūrimų vietoje - marijonų vienuolyno sode. Grojo Lietuvos kariuomenės orkestras, patriotines dainas dovanojo marijampoliečių mylimi savi žmonės: operos solistai Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius. Po pamaldų dar nenorėję į namus skubėti žmonės laukė, kol vyskupas Rimantas Norvila palaimins šventišką agapės stalą, o paskui vaišinosi, bendravo, patarnavo savanoriai, didžiuliame puode išvirta žvėrienos sriuba vaišino medžiotojai. Originaliai papuošto stalo gale iš portreto geraširdiškai žvelgė Palaimintasis Jurgis Matulaitis. Bet atlaidų piligrimų jau laukė Lūginė, Palaimintojo gimtinė, kur 15 valandą, kaip ir visas atlaidų dienas, sukalbėtas Gailestingumo vainikėlis. Be savaitę trukusio šurmulio tą sekmadienio popietę bazilikos šventoriuje tapo per daug ramu, o pačioje bažnyčioje per tylu. Tačiau prie Palaimintojo altoriaus žmonės dar vis nešė maldomis savo sielų troškimus, žibino vilties žvakeles.

Birutė Nenėnienė

Įspūdžiai ir nuotraukos iš viso atlaidų aštuondienio

««« atgal