Naujienos

Alvitas šventė metinę šventę – Šv. Onos atlaidus

Visos parapijos švenčia savo bažnyčios titulo atlaidus, bet Alvitas nuo seno – ypatingai. Ir šv. Onos atlaidų šventimai per keturis šimtus parapijos gyvavimo metų legendomis apipinti sklandė po Paprūsę ir visą Lietuvą. Juose lankėsi ir meldėsi daug žymių žmonių, tarp jų poetai Maironis, B. Brazdžionis. Šiais laikais pagrindinė atlaidų diena Alvite ypatinga ir tuo, kad tą sekmadienį Vilkaviškio vyskupijos katedroje vienintelį kartą metuose neaukojamos sumos šv. Mišios. Mat, visi keliai veda į Alvitą. Į atlaidus gerokai prieš šventę kviečia ir Alvito bendruomenės žmonių paruošti išraiškingi informaciniai stendai.

Šiemet atlaidų šv. Mišios Alvite buvo aukojamos itin karštomis liepos 26 ir 29 dienomis ( ketvirtadienį ir sekmadienį). Tokioms iškilmėms altorius įrengtas šventoriuje, greta mažosios parapijai tarnaujančios bažnytėlės. O šalimais – alvitiečių ir viso krašto viltinga ateitis: kylančios bažnyčios sienos su virš jų nukreipta aukštojo krano strėle, šventoriuje - gausybė blokų plytų, kurias tikimasi kiek įmanoma sparčiau sumūryti.

Į 500-uosius savo gyvavimo metus šįmet įžengusi parapija atlaiduose šventė ir nepriklausomos Lietuvos šimtmečio jubiliejų. Tad maldų intencijos buvo už laisvę, statybų sėkmę, šeimas, laimingą, taikią ateitį. Abi dienas kaip baigiamasis šv. Mišių akcentas skambėjo visų dvasininkų ir maldininkų drauge giedamas Lietuvos himnas. Parapijos klebonas kun. Vytautas Kajokas nuoširdžiai dėkojo gausybei talkininkų, kuriant šią dvasios džiaugsmo šventę. Ypač - kaip Dievo siųstam dosniam rėmėjui Arvydui Paukščiui, kurio netikėta finansinė parama leido vėl tęsti kiek pristabdytus statybų darbus. Kaip tikėjimo brolis sekmadienį į susirinkusius kreipęsis pirmąkart atlaiduose dalyvaujantis A. Paukštys atviravo, jog dalijasi tik tuo, ką sąžiningai dirbdamas pats gavo per Dievo malonę, tačiau priminė susirinkusiems sekmadienio šventimo ir tikėjimo gilinimo svarbą, per ką žmogus turtėja dvasiškai ir materialiai, o tada tampa atviras dalytis.

Tikrąją šv. Onos dieną, liepos 26 –ąją, šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis, koncelebravo prof., teol.dr. Kęstutis Žemaitis ir išvakarėse ( liepos 25 d.) Vilkaviškio vyskupo dekretu Marijampolės dekanato dekanu paskirtas kun. kan. Deimantas Brogys ( Šunskų parapijos klebonas), apie dešimt Vilkaviškio dekanato parapijų kunigų. Savo homilijoje prof. K. Žemaitis gilinosi į Onos ir Joakimo šeimos gyvenimo istoriją, apie šių vardų prasmę ir jiems suteiktą Dievo malonę tapti Dievo Motinos Marijos tėvais, Jėzaus seneliais. Pabrėžė šeimų pareigą krikščioniškai auklėti savo vaikus, patiems sekmadienius ir šventadienius skirti bendravimui su Viešpačiu bei to mokyti savo vaikus, anūkus. Sekmadienio atlaidų sumos šv. Mišioms vėlgi vadovavo Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis, koncelebravo katedros vikaras Deividas Baumila bei Kauno sakralinės muzikos mokyklos direktorius, teol. dr. Vilius Sikorskas, talkino daug dekanato parapijų kunigų. Dalyvavo rajono ir vietinės valdžios atstovai. Pamokslavęs kun. V. Sikorskas Alvito bažnyčios kilimą šiais laikais palygino su stebuklu, minimu tos dienos Evangelijoje, kaip Kristus penkiais kepaliukais duonos ir dviem žuvimis pamaitino penkiatūkstantinę susirinkusių vyrų minią. Dvasininkas stebuklu įvardijo ir tai, kad į šios mažos parapijos atlaidus nuo amžių ir dabar susirenka tiek daug maldingų žmonių. “Nėra didesnės galios, kada Dievo vardu sueinama ir meldžiama malonių. Krikščionybė yra Dievo dovana ir ši dovana didėja bei tvirtėja dalijantis viltimi, meile, dorybėmis, tuo, kuo patys praturtėjame. Dievas per religiją duoda svajonę. Krikščionis turi būti pranašas gražios ateities,“- sakė kunigas. Pasak pamokslininko, šv. Onos ir Joakimo šeimos istorija skatina dėkoti Dievui už šv. Oną, jos titulo bažnyčios ateitį, melstis į šv. Oną, kuri žinoma kaip laimingo gimdymo, sveiko vaiko, gausaus kūdikio pieno globėja.

Abi dienas per pagrindines šv. Mišias rikiavosi atnašų procesijos, kuriose buvo nešami bažnyčiai reikalingi dalykai, taip pat votai, jie buvo pašventinti kaip ir žmonių įsigytos devocionalijos. Sekmadienio šv. Mišios baigėsi iškilminga Švč. Sakramento procesija aplink statomą bažnyčią ir palaiminimu.

Pirmąją dieną po šv. Mišių šventoriuje koncertavo Alvito bažnyčios choro vadovo Vito Venclovos globojamas Aklųjų ir silpnaregių draugijos ansamblis „Žara“. Sekmadienį šventoriuje buvo eksponuojama tautodailininkės Danutės Saukaitienės iš šieno pintų skulptūrų paroda, o bažnyčioje prie tabernakulio - alvitiečio tautodailininko Raimundo Blažaičio šimto mažų drožtų rūpintojėlių paroda, kuriais išdėliota „LT 100 “.

Už bažnyčios šventoriaus, Liepų parke, sekmadienį iki išnaktų liejosi šventės džiaugsmas – su kalbomis, dainomis, šokiais, maitinimu, atlaidų saldainiais, suvenyrais...

Lietuvoje yra 22 šv. Onos titulo parapijos, dvi tituluotos šv. Joakimo vardu, viena – šv. Joakimo ir Onos. Vilkaviškio vyskupijoje be Alvito šv. Onos titulą dar turi Lazdijų ir Slavikų parapijų bažnyčios. Ir nemažai kitų Lietuvos bažnyčių švenčiami šv. Onos, Marijos Motinos atlaidai. Tačiau drįstu teigti, jog Alvito atlaidai nuo amžių labiausiai apdainuoti ir aprašyti, kad garsas apie juos plačiausiai pasklidęs. Tad tikėtinas ir netolimas stebuklas, kad geros valios žmonių dėka per didžiuosius atlaidus nereikės dvasininkams ir maldininkams dangstytis nuo saulės ar lietaus palapinėse šventoriuje, o maldos kils iš pastolių išsilaisvinusios Alvito šventovės viduje.

„Šv_Ona_2018.JPG

„Šv. Ona_2018_1.JPG

Birutė Nenėnienė

Autorės nuotr.

««« atgal