Naujienos

Atlaidų iškilmė Krikštonyse

Pirmąjį rudens mėnesio sekmadienį, rugsėjo 2 d. į Krikštonių Kristaus Karaliaus šventovę suplaukė gausybė maldininkų švęsti Švč. M. Marijos Ligonių Sveikatos atlaidus. 1934 m. šios bažnyčios statytojas klebonas Jonas Reitelaitis įgyvendino savo svajonę – įvedė Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčioje ir Švč. M. Marijos Ligonių Sveikatos atlaidus. Keitėsi valdžios, veikė draudimai, bet žmonių meilė Marijai išliko. Išgyventa čia ir stebuklų, tik niekas jų tiksliai neužrašinėjo.

Atlaidų liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Valandą prieš Šv. Mišias vyko Adoracija, buvo kalbama Rožinio malda. Adoraciją užbaigė iškilminga procesija su Švč. Sakramentu aplink bažnyčią. Šv. Mišiose Jo Ekscelencija meldėsi už savo mokytojus – šios bažnyčios statytoją kun. Joną Reitelaitį ir kun. salezietį Antaną Skeltį bei visus šioje parapijoje tarnavusius kunigus, prašydamas sveikatos ir į atlaidus susirinkusiems ligoniams. Arkivyskupas homilijoje paminėjo, jog darbštumo jis išmoko iš kun. Reitelaičio, o pamaldumo iš kun. A. Skelčio. Jų dėka jis pasirinkęs kunigo kelią. Prisiminęs kiek daug žmonių jo vaikystės laikais atvykdavo vežimais, pasidžiaugė, kad ir dabar susirenka daug maldininkų mašinomis. Šią dieną daugelis tikinčiųjų savo prašymus, susijusius su sveikata siunčia į dangų. Priminęs posakį, kad „Sveikata yra didžiausias turtas“, analizavo ir dienos Evangelijoje Kristaus išsakytus žodžius: „...nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų“. Tai – nuodėmės. Visas tas blogis ne tik moraliai suteršia, bet kartu griauna ir žmogaus sveikatą. Paminėjęs, jog šiandien Lietuvos miestuose ir kaimuose sutinkame daug jaunų žmonių, praradusių sveikatą. Ją praradę ne lageriuose, tremtyje, sunkiai dirbdami, bet todėl, nes gyvenę nuodėmėj: naudojo alkoholį, gyveno netvarkingą gyvenimą be meilės be vilties. Nuodėmė žudo ne tik sielą, bet ardo ir kūną. Arkivyskupas pateikė pavyzdžių, kai žmonės gyvenę labai sunkiose sąlygose, bet išlaikę sielos ramybę, dalinęsi gerumu ir meile, sulaukė labai ilgų gyvenimo metų. O tas žmogus, kuris pastoviai ant ko nors pyksta, labiausiai pakenkia pats sau. Tas, kuris nesugeba apvaldyti savo aistrų, gali ne tik sugriauti gyvenimą kitiems, bet didžiausią žalą gali padaryti pats sau. Jau toks yra Dievo sukurtas žmogus.

Arkivyskupas priminė, jog, besikreipiant į Mariją ar Jėzų dėl sveikatos, neužmiršti pasitikrinti tvarką sieloje, neleisti nuodėmei graužti sveikatą. „Nors sveikata yra ir labai brangus turtas, bet pats brangiausias turtas yra Dievas ir mūsų nemirtinga siela“, – reziumavo Jo Ekscelencija ir ragino už tai melstis.

Šventinės liturgijos metu skambiomis giesmėmis garbino ir šlovino Viešpatį Druskininkų (Ratnyčios) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos choras (vadovė Rita Paliaukienė). Parapijos klebonui, kun. Sigitui Bitkauskui talkino Metelių parapijos klebonas kan. Vytautas Prajara, Simno parapijos klebonas kan. Raimundas Žukauskas, Kučiūnų parapijos klebonas Vytautas Sakavičius.

Atlaidų iškilmės pabaigoje arkivyskupas meldėsi už ligonius, juos palaimino. Taip pat pašventino maldininkų įsigytas devocionalijas.

Klebonas S. Bitkauskas nuoširdžiai dėkojo arkivyskupui, kunigams, parapijiečiams, padėjusiems pasiruošti ir dalyvavusiems apeigose, choristams ir visiems maldininkams, dalyvavusiems atlaidų iškilmėje.

„krikstonys.JPG

„krikstonys1.JPG

Parengta pagal Alvyros Grėbliūnienės aprašymą

Nuotraukos Eugenijos Sidaravičiūtės

««« atgal