Naujienos

Pal. Jurgio Matulaičio mirties – gimimo dangui liturginis minėjimas

Sausio 27d. Marijampolėje vyko pal. Jurgio Matulaičio mirties – gimimo dangui liturginis minėjimas ir pal. Jurgio Matulaičio draugijos (PJMD) konferencija. Į miesto dramos teatro salę gausiai susirinko ištikimieji draugijos nariai, jų bičiuliai, marijampoliečiai, 16-ka Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono karių, svečiai iš įvairių Lietuvos vietų. Akomponuojant vargonininkei Almai Sakalauskienei, giesmę „Kur tiesias lygios lankos“giedojo jaunimo choro vargonininkė Sidona Malžinskienė, jai pritarė visa salė. Buvo įnešta draugijos vėliava. Konferenciją pradėjo malda ir sveikinimo žodį tarė kunigų marijonų Lietuvos Šv. Jurgio provincijos vyresnysis ir Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos klebonas kun. Andrius Šidlauskas MIC. Renginio dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės merės pavaduotojas Romualdas Makauskas.

Konferenciją vedė ses. Onutė Petraškaitė MVS ir PJMD pirmininkas Vitas Buškevičius. Pranešimą „ Jurgis Matulaitis epochų lūžyje“ skaitė VU profesorius dr.Vytautas Ališauskas. Profesorius išsamiai nušvietė Rusijos ir Europos valstybių politinę situaciją, jų santykį su bažnyčia ir jos vaidmenį tame epochų lūžyje. J. Matulaitis čia matęs kitokį bažnyčios vaidmenį ir konkrečiais darbais tai įrodęs. Sužinojęs, kad svarstoma jo kandidatūra į Vilniaus vyskupus, visaip bandė tos garbės atsisakyti. Gavęs šv. Tėvo paskyrimą, priėmęs kaip Dievo valią.

Prelegentas glaustai, pateikdamas konkrečius pavyzdžius, nupasakojo J. Matulaičio 7-erių metų vyskupavimo Vilniuje veiklą. Parodė jį ne tik kaip išmintingą ir gudrų politiką, bet ir kaip dialogo žmogų. Jo šūkis „Nugalėti blogį gerumu“ buvęs ne patetiškas, bet žiauri gyvenimo maksima. Toje valdžių pasikeitimo maišalynėje vyskupui svarbu buvo išlikti, nesikišti į politiką, apginti bažnyčią, apsaugoti civilinę visuomenę, sulaikyti katalikus nuo kraujo praliejimo Vilniuje. Ir tai jam pavykę. Pranešėjas akcentavęs, jog J. Matulaitis suvokęs kitokį bažnyčios vaidmenį naujoje politinėje struktūroje. Tai – bažnyčia turinti veikti pasaulį per Evangelijos skelbimą ir jos praktikavimą. Ne komandiniai nurodymai, bet buvimas autentišku krikščioniu, gali daug ką pakeisti. Dvasininkas savo gyvenimu ir įvairiapuse veikla tai įrodė.

Kitą temą „Visiems tapau viskuo“ gvildeno Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos vyriausioji vadovė Viktorija Plečkaitytė MVS. Ji priminusi šv. Tėvo, Jono Pauliaus II, skelbiant T. Jurgį palaimintuoju, pasakytus žodžius: „Palaimintasis Jurgis Matulaitis labiausiai yra šviesus pavyzdys vyskupo, tapusio „visiems viskuo“, klausė, ką jie šiandien reiškiantys mums.

Vyskupas J. Matulaitis savo ingreso dieną Vilniuje pirmą kartą kalbėjo: „Rūpinsiuos, kaip Kristus, apglobti visus: būti visiems visu kuo... Pirmučiausia prašau vieno dalyko – laikykite mane Kristaus tarnu, atsiųstu jums rodyti į dangų kelią ir vesti į amžinąją laimę.“ Šios ir kitos frazės bei dauguma jo mokymų ir šūkių rėmėsi Šventuoju Raštu. Pagrindinė mintis įrašyta jo „Užrašų“ I-ame p.: „visą ką dėl Dievo garbės daryti“ ir vykdyti Kristaus troškimą „ Įvykdyti Dievo karaliją čia ant žemės, t. y. šv. mūsų Bažnyčią.“ Kokiu keliu Jėzus tai darė? Jis ėjo ne smurto, ne pergalių, bet kančios ir kryžiaus keliu, savęs visiško atsidavimo iki galo keliu. Tokiu keliu Vilniuje ėjęs ir J. Matulaitis. Atsidūręs didžiausiose, baisiausiose konfliktinėse situacijose, tarsi buvo išgrynintas, patikrinta jo vertė ir tikrumas, ištyrinta ir ištirta daugelis vyskupo nuostatų. Pranešėja klausė: „Kas man svarbu mano gyvenime?“ Pateikė patarimus, kaip tai daryti. Gal nesam pašaukti atlikti didelių darbų, negalim parodyti to, ką nuveikėm, bet labai svarbu būti tam tikru būdu ten, kur esam ir tai viską keičia. Kaip mes esam ten, kur esam, todėl, kad esam Dievo žmonės, tikėjimo žmonės, kad leidžiam Jėzui keisti mūsų širdis, pasirenkam jį, kaip savo gyvenimo kryptį ir tada esam vienas dėl kito, kitu būdu, kad Bažnyčią girdim ir matom kitaip, Bažnyčią, kaip žmones, kurie yra greta mūsų, ir prasideda Dievo karalystės statymas, ir šaukiam į ją, į mūsų realybę čia ir dabar. Kai pasirenkama būti ne dėl savęs, bet būti dėl Kristaus, dėl kitų žmonių, tada ir sutinki pasipriešinimą. T. Jurgis tai gerai žinojęs, patyręs, tai jo užrašyta, jog Vilnius buvęs skaistykla, o Kaune turėjęs reikalą su pačiu Liucifieriumi. Blogio tikrovė pasaulyje jam buvo labai aiški ir reali. Ses. Viktorija MVS pateikė pavyzdžių, labai rimtų ir įžeidžiančių, net tragikomiškų, kaip vyskupas buvo įžeidinėjamas, kaip jis ieškojo dialogo tiesiai ir tiesoje, kaip jis stengėsi būti „visiems viskuo“. Ji klausė, kaip mums žinoti, kaip Dievas keičiantis mūsų širdis, kaip matantis, kad esame jo žmonės ir pateikė tris pasiūlymus: „gilyn, giliau, giliausiai.“ Tai leidiniai, kuriuos galėjome konferencijoje įsigyti . „Gilyn“ – kalendorius, tinkantis daugeliui metų, su kiekvienai dienai užrašytomis palaimintojo mintimis: „Metai su palaimintuoju arkivyskupu Jurgiu Matulaičiu“. „Giliau“ – „Nugalėk blogį gerumu“. Pal. Jurgio Matulaičio draugijos susitikimų medžiaga. „Giliausiai“ – „ Michael E. Gaitley. 33 dienos iki ryto šlovės. Pasiaukojimo Marijai rekolekcijos.“

Po konferencijos 12 val. Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios. Jas koncelebravo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, celebravo 7 vyskupai ir gražus būrys kunigų. Homiliją sakė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Dievą garbino ir šlovino balsingas parapijos Sumos choras, vadovė Alma Sakalauskienė.

Po Mišių maldininkai susirinko į Palaimintojo koplyčią asmeninei maldai. Pagarbino arkivyskupo relikvijas.

Sugrįžus į dramos teatrą, prie bendrystės stalo visi vaišinosi, dalijosi įspūdžiais. Po to sugrįžo vėl į salę, kur teatro aktoriai padovanojo meninę programą: „Baudžia mane Dievas Vilniumi.“ Režisierė Milda Mažėtytė- Antanauskienė. Saksofonu grojo Jan Maksimovič. Čia gyvu žodžiu buvo galima išgirsti ir pajusti, jog pal. J. Matulaičio šūkiai: „Nugalėk blogį gerumu‘ ir „Kristui ir Bažnyčiai“ buvo paliudyti jo gyvenimu..

Klebonas A. Šidlauskas MIC užbaigė konferenciją malda ir palinkėjo visiems būti žmonėmis, Dievo žmonėmis...

„_1.jpg

„_2.jpg

„_3.jpg

„_4.jpg

PJMD tarybos narė Alvyra Grėbliūnienė

Nuotraukos V. Venslovaičio

««« atgal