Naujienos

2010 M. PALAIMINTOJO JURGIO MATULAIČIO MINĖJIMAS MARIJAMPOLĖJE (2010 07 10 - 2010 07 18)

„Palaimintojo Jurgio Matulaičio tėviškė - Lūginė“ Marijampolėje kasmet iškilmingai švenčiamas pal. Jurgio Matulaičio, MIC, minėjimo aštuondienis (oktava), minint Palaimintojo paskelbimo Lietuvoje ir jo kūno perkėlimo į altorių dieną, liepos 12-ąją. Tradiciniais tapę atlaidai sutraukia tikinčiuosius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Pagrindinė minėjimo diena šiais metais – liepos aštuonioliktoji.

Liepos 10-oji – palaimintojo Jurgio Matulaičio, MIC, atlaidų išvakarės šįmet, kaip ir kiekvienais metais, prasidėjo piligriminiu jaunimo žygiu į Pal. Jurgio tėviškę Lūginę. Jaunimas eidamas į Lūginę meldėsi rožinį, giesmėmis šlovino Viešpatį.

Tik atvykus, prasidėjo Šv. Mišios arkivyskupo J. Matulaičio koplyčioje, kurioms vadovavo ir homiliją sakė kun. Piotr Wojtonis, MIC. Giedojo jaunimas susirinkęs iš Kalvarijos, Kauno parapijų ir Marijampolės bazilikos, prašė Palaimintojo Jurgio įvairių malonių, aukojo atnašas. Kaip piligrimystės žemėje ženklą jaunimas prie Viešpaties altoriaus nešė batus, kad keliaudami šiais žemės keliais visada eitų su Dievu, nešė knygą, kaip žinių ir išminties simbolį, prašydami, kad siekdami žemiškosios išminties nepamirštų dangiškosios, aukojo rožinį, kuriuo meldėsi keliaudami link pal. Jurgio tėviškės, kad per maldą galėtų glaustis prie Švč. Mergelės Marijos tada, kai sunku ir tada, kai lengva.

Po Šv. Mišių visų laukė kareiviškos košės vakarienė. Pasisotinę visi rinkosi koplyčioje klausytis konferencijos. Po konferencijos vyko vakaronė, kurios metu giedojo krikščioniškos muzikos grupė „Ichthus“ iš Vilniaus. Pasibaigus koncertui, visi šiek tiek aprimę vėl ėjo į koplyčią, kur šįkart prasidėjo naktinė Švč. Sakramento adoracija ir užtarimo malda. Jaunimas atliko išpažintį ir švaria sąžine jungėsi bendroje maldoje, prisėdėjo subtilia giesme prie Viešpaties garbinimo. Sekamdienį ryte, visi sugrįžę į Marijampolę, dalyvavo Šv. Mišiose už jaunimą.

„Piligrimai“ Liepos 11-oji – pirmoji palaimintojo Jurgio Matulaičio, MIC, atlaidų diena išsiskiria iš oktavos aštuondienio tuo, kad 11-os valandos šv, Mišių metu buvo meldžiamasi kartu su apie dviem šimtais piligrimų iš Varmijos arkivyskupijos (Olsztyn, Lenkija), pėsčiomis keliaujančių į Vilniaus Aušros Vartų šventovę. Tai jau dvidešimtoji tokio pobūdžio piligrimystė, kasmet organizuojama nuo 1991 m. Vietinės bendruomenės nariai organizavo šiltą piligrimų priėmimą Kumelionių kaime, o prie šventovės durų juos pasitiko parapijos klebonas A. Šidlauskas, MIC, Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos nariai ir jaunimas.

Šv. Mišių metu giesmės, Švento Rašto ištraukos skambėjo lenkų ir lietuvių kalbomis, ypatingai atsiliepdamos tikinčiųjų širdyse: Štai ši diena Dievo mums duota... Nuolankieji, ieškokite Dievo ir atgis jūsų širdys...

Sumos šv. Mišių metu, kurias aukojo vyskupas Juozas Žemaitis, MIC, buvo meldžiamasi už jaunimą, giedojo Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios jaunimo choras, vadovaujamas Almos Sakalauskienės. Vyskupas Juozas Žemaitis, MIC, homilijoje apžvelgė ypatingą Palaimintojo darbą, pabrėždamas, jog mes visi turime iš ko imti pavyzdį, į ką lygiuotis. Liturgijos metu atnašas nešė jaunimas iš Kauno. Buvo aukojamos žvakės, kaip Jurgis Matulaitis sakė:“Duok, kad sudegčiau kaip ta žvakė ant altoriaus nuo darbo kaitros ir meilės ugnies dėl Tavęs ir Tavo Bažnyčios.“Jaunimas priskynęs lauko gėlių Palaimintojo tėviškėje, jas nešė prie Viešpaties altoriaus kaip savo jaunystės, gėrio, grožio simbolį, prašydami, kad kaip tos gėlės žydėtų paprastumu, nuolankumu savo artimui.

Po Šv. Mišių visi susibūrė prie Palaimintojo altoriaus, kur buvo liudijama apie gautas malones ir sudedamos votos, jų buvo keturios. Parapijos klebonas perskaitė keletą liudijimų apie malones, gautas užtariant Palaimintajam. Liudijimuose buvo rašoma apie pagijimą nuo vėžio, motinos maldas dėl iš armijos grįžusio sūnaus priklausomybės, sunkia alergijos forma sirgusiąją bei vienuolės liudijimas apie savo pašaukimą. Iškilmingos pamaldos baigėsi malda į palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį, MIC.

„Piligrimai Lūginėje“ Po agapės, išlydėję lenkų piligrimus, tikintieji vyko į Palaimintojo tėviškę Lūginę, kur koplyčioje susikaupė Švenčiausiojo Sakramento adoracijai. Apmąstyta palaimintojo arkivyskupo mintis, jog nereikia niekad gailėti savo dvasiškam ištobulinimui nei laiko, nei triūso, reikia tam svarbių svarbiausiam darbui visa širdimi atsiduoti.

Liepos 12-ąją Marijampolės marijonų gimnazijoje konferenciją pradėjęs parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas, MIC, pasveikino susirinkusiuosius ir paprašė vyskupą J. Žemaitį, MIC, vadovauti maldai. Po maldos žodis buvo suteiktas Lietuvos marijonų vadovui kunigui Vytautui Briliui, MIC. Lektorius, sveikindamas gausiai susirinkusius į pirmąją konferenciją, pasidžiaugė Dievo reiškimusi žemėje sujungdamas šią mintį su visu pranešimu apie marijonų edukacinę veiklą Lietuvoje ir pasaulyje bei priminė svarbesnius marijonų vienuolijos istorijos momentus. Po pranešimo buvo išsamiai atsakyta į keletą klausimų: apie marijonų veiklos Lietuvoje prioritetus, apie marijonų talkininkų ir palaimintojo J.Matulaičio draugijos veiklos skirtumus.

Paskui visi rinkosi Bazilikoje, prie Palaimintojo altoriaus, kur maldą vedė Alytaus, Santaikos ir Rumbonių pal. Jurgio Matulaičio draugijos skyrių nariai. Maldos metu skambėjo giesmės, palaimintojo Užrašų ištraukos, eilės, skirtos palaimintajam, užtarimo visiems kenčiantiems prašymas. Šios dienos maldos buvo skirtos katalikiškiems judėjimams ir bendruomenėms.

Šv. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas ordinaras Juozas Matulaitis, koncelebravo vyskupai Rimantas Norvila ir J. Žemaitis, MIC, kunigai iš Alytaus dekanato ir kiti svečiai. Homiliją sakė kun. Vytautas Brilius, giedojo Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios choras (vargonininkas V.Vinikaitis). Homiliją kun. V.Brilius pradėjo primindamas šv. apaštalo Pauliaus žodžius apie džiaugsmą dėl savo kentėjimų. Anot kunigo, kiekvienas žmogus žemėje savo kančią gali paaukoti Dievui, taip jo vargai ir kančios pasidaro palaimingi, susijungia su Jėzaus Kristaus kančia ir žmogus tampa dieviškosios valios dalininku. Homilijos pabaigoje, apžvelgęs palaimintojo gyvenimo toje pačioje dvasioje momentus, kunigas prašė Dievą suteikti mums drąsos kartu su Jėzumi Kristumi užtariant palaimintajam Jurgiui nešti ramybę į savo namus ir aplinką.

Po šv. Mišių visi susibūrė prie palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčios, maldininkai kalbėjo palaimintojo litaniją, meldėsi už Tėvynę bei prašydami Dievą, jog Palaimintasis būtų paskelbtas šventuoju.

Liepos 13-oji, trečioji atlaidų diena, buvo skirta socialiniams bei „Caritas“ darbuotojams ir savanoriams, Aleksoto ir Prienų dekanatams. Į renginį suvažiavo ir kitų dekanatų atstovai.

Iškilmės prasidėjo malda, kurią vedė vyskupas emeritas J.Žemaitis, MIC, konferencijoje paskaitą skaitė brolis domininkonas Mindaugas Slapšinskas OP. Pasakojimas apie domininkonų ordino misiją pasaulyje atliepė palaimintojo Jurgio mintis apie gėrio sklaidą, t.y. , vieną svarbiausių katalikų tikslų – blogį nugalėti gerumu. Pristatydamas savąją krikščionio patirtį, brolis Mindaugas pabrėžė asmeninį santykį su Dievu, sąsajas tarp žmogaus, ieškančio Dievo, ir Dievo, kuris paliečia. Prelegentas pažymėjo, kad mylėti Dievą, tai reiškia visų pirma mylėti žmogų ir kad mūsų artimas yra ne tas, kuriam mes parodome gailestingumą, bet tas, kuris mums parodo gailestingumą (gailestingojo samariečio pavyzdys).

Po konferencijos tikintieji rinkosi Palaimintojo koplyčioje, kur maldą vedė Ratnyčios skyriaus pal. Jurgio Matulaičio draugijos nariai. Šv. Mišių pradžioje visus pasveikinęs vyskupas ordinaras R. Norvila linkėjo, kad kiekvienam būtų svarbi artimo meilės tema, kaip ji buvo svarbi ir Palaimintajam jo gyvenime ir tarnystėje, o taip pat pažymėjo, kad savanorystė bei socialinis darbas yra kaip vienas artėjimo prie Dievo būdų.

Brolis Mindaugas homilijoje, prisimindamas atliepiamąją psalmę - Savo miestą stiprina Dievas per amžius– tarsi klausė, koks Dievo miestas yra kiekvienas žmogus. Kalbėdamas apie žmogų, sudarytą tarsi iš trijų dalių – dvasios, sielos ir kūno, kur dvasios ir kūno kova užrašoma sieloje, apibendrino šias mintis sakydamas, kad Bažnyčia neigia žmogaus dualizmą, nes Jėzus sujungė savyje Dievą ir žmogų, tai yra viena. O mes esame Jėzaus mokiniai. Bažnyčia niekada nepaniekino žmogaus kūno – šv. Dvasios buveinės.

Šv. Mišiose, kurias koncelebravo vyskupai R. Norvila ir J. Žemaitis, MIC, kunigai, daugiausiai atvykę iš Aleksoto ir Prienų dekanatų, buvo meldžiama Dievo palaimos ir pagalbos Palaimintajam Jurgiui užtariant „Caritas“ savanoriams bei socialiniams darbuotojams. Giedojo Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčios choras, vargonininkai Saulius ir Žydrūnė Kondrotai.

Po šv. Mišių ir maldų Palaimintojo koplyčioje kieme, šalia Bazilikos, vyko agapė, po kurios Ratnyčios skyriaus nariai ir marijampoliečiai apsilankė Lūginėje.

Liepos 14-oji.Ketvirtoji diena, skirta švietimo ir žiniasklaidos darbuotojams, prasidėjo tradiciškai - klebono A. Šidlausko, MIC, pasveikinimu ir vyskupo emerito J. Žemaičio, MIC, malda. Lektorius br. kun. Vincentas Tamošauskas OFM Cap, Lietuvos vyrų vienuolijų vyresniųjų konferencijos pirmininkas, pasidžiaugė, kad kvietimas kalbėti paskatino jį iš naujo prisiliesti prie Palaimintojo asmenybės, jo gyvenimo ir darbų, tuo labiau, kad tėvas Jurgis yra pasirinktas visų Lietuvos vienuolijų globėju. Prelegentas siūlė klausytojams pamąstyti apie Palaimintojo ir šv. Pranciškaus panašumus, pavadindamas Palaimintąjį savotišku Lietuvos Pranciškumi. Jiems abiems rūpėjo sielovada, dvasinė laisvė ir ramybė, o kančia, atleidimas ir meilė yra priemonės, per kurias ateina ramybė į žmogaus širdį. Taip visų ieškoma ramybė biblinėj sampratoj turi visai kitą reikšmę – tai besiartinančios Dievo karalystės įgyvendinimas. Todėl siekdamas ramybės žmogus turėtų nuolatos stengtis palaikyti gyvą ryšį su Dievu, nuolat budėti. Tėvas Vincentas nevengė kalbėti apie šios dienos pavojus Lietuvoje: begalinį pinigų siekį, žmonių abejingumą, baimę ir nenorą gyventi atvirai, katalikiškai. Dvasiškiams linkėjo aktyviau sėti Palaimintojo sėklą per tiesą, klaidų pripažinimą, jų atsisakymą ir naujo gyvenimo pasirinkimą.

Vidurdienio Mišiose, kurių koncelebracijai vadovavo vysk. Rimantas Norvila, kartu su visais dalyvavo ir Šakių dekanato tikintieji bei palaimintojo J.Matulaičio draugijos nariai iš Šakių ir Gelgaudiškio skyrių Giedojo K.Naumiesčio Šv. Kryžiaus bažnyčios choras (vargonininkė Eglė Diržiūtė), kartu su jais atvyko šiemet Pirmąją Komuniją priėmusieji vaikai ir jų tėveliai. Tai graži Kudirkos Naumiesčio parapijiečių piligrimystės tradicija.

Pamokslininkas tėvas Vincentas kalbėdamas apie Bažnyčią, mistinį Kristaus kūną, pabrėžė, kad, kas nenori priimti Bažnyčios žaizdų, nuodėmių, susiskaldymo, tas negali priimti ir Jėzaus Kristaus. Palygino palaimintojo Jurgio vyskupystę kaip Vilniaus žaizdų priėmimą, kaip didžiulį, vienijantį lenkus, lietuvius, vokiečius, net komunistus, darbą, nes Palaimintajam pirmiausia rūpėjo Dievas. Todėl ir šiandien kiekvienas turėtume klausti savęs: ką aš galiu duoti Bažnyčiai, tikėjimui, nes būtent mes esame Bažnyčios viltis, Kristaus rankos ir kojos. Apibendrino pamokslą linkėdamas, kad šie atlaidai nebūtų tik eilinis suvažiavimas, kad jie būtų naujos evangelizacijos pradžia.

Liepos 15-oji diena, penktoji atlaidų diena buvo skirta maldai už už dvasininkus, vienuoles ir vienuolius bei dvasinius pašaukimus. Į dienos renginius gausiai susirinko tikintieji iš Lazdijų dekanato bei Lazdijų, Leipalingio ir Šventežerio palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyrių nariai. Konferencijoje pranešimą skaitė kunigas iš Vilniaus, marijonas Tomas Miliauskas, Liublino katalikiškojo universiteto absolventas. Klausytojams buvo pateiktos trys pagrindinės gairės Lietuvos bažnyčiai ir tikintiesiems, kurias išsakė popiežius Jonas Paulius II-asis savo vizito Lietuvoje metu. Tai: Naujoji evangelizacija; pasauliečių įsitraukimas į Bažnyčios veiklą ir dvasininkijos atnaujinimas. Lektorius sudomino klausytojus išsamiai apžvelgdamas visas tris veiklos kryptis, kalbėdamas ne tik apie tai, kas jau padaryta ir teigiama, bet ir apie tai, ko dar labai trūksta Bažnyčios veikloje. Todėl po pranešimo prasidėjo gyva diskusija, kurią papildė vyskupas emeritas J.Žemaitis, MIC, išsakydamas savo požiūrį į nuolatinių diakonų veiklos būtinybę.

Po konferencijos tikintieji rinkosi Palaimintojo koplyčioje, kur maldą vedė Draugijos skyrių nariai. Vidurdienio Mišių koncelebracijai vadovavęs vyskupas Rimantas Norvila pakvietė tikinčiuosius melstis į garsųjį šventąjį vyskupą Bonaventūrą. Homilijoje kunigas Tomas kalbėjo apie Palaimintąjį kaip apie dvasios galiūną, kantriai nešusį savo jungą ir kryžių, primindamas Kristaus žodžius aš esu romus ir nuolankios širdies, pateikė analogijas tėvo Jurgio gyvenime ir darbuose. Giedojo mišrus Lazdijų ir Rudaminos choras, vadovaujamas vargonininko A.Naktinsko.

Po šv. Mišių vykusioje agapėje dalyvavo ir vyskupai R. Norvila ir J. Žemaitis, visada maloniai bendraujantys su žmonėmis. Visų nuotaika buvo puiki, vaišinosi skaniais dzūkiškais pyragais, dainavo skambias lietuviškas dainas, kurias puikiai vedė Lazdijų dekanato choristai.

Liepos 16-oji - šeštoji oktavos diena Marijampolės bazilikoje buvo skirta maldai už ligonius ir medikus.

Marijampolės marijonų gimnazijoje vykusioje konferencijoje dalyvavo svečiai iš Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos, draugijos nariai bei Vilkaviškio dekanato tikintieji. Lektorius, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas kunigas Gintaras Vitkus, dalindamasis savo įžvalgomis apie Palaimintąjį, atkreipė dėmesį į tėvo Jurgio tarnystę, į ypatingą jo pasiryžimą sudeginti save, savo gyvenimą tarnaujant Dievui ir žmonėms. Akcentavo, kad šiandien Lietuvoje labai daug ligotų žmonių (perkame labai daug vaistų, naudojamės įvairiausiais gydymo metodais), ligotų ne tik kūnu, bet ypač daug viduje (dvasioje) pažeistų,- esame serganti visuomenė. Išsigelbėjimą lektorius mato tik harmoningame viso žmogaus atsinaujinime – tik tvarkingai, fiziškai ir dvasiškai, bei atsakingai gyvenantis žmogus gebės oriai naudotis savo laisve. Kiekvienas žmogus turi stengtis suvokti, ko Dievas iš jo nori; imti gyvenimą atvira širdimi, protu, visomis galiomis, pasitikėti Dievu, išgyventi bendrystę su Juo ir pilnatvę bei tai nuolat palaikyti disciplinuojant kūną, protą ir dvasią. Apibendrindamas prelegentas pabrėžė, kad Dievas gydo per gydančius žmones, kad gali daug nuveikti net ir per silpnos sveikatos žmogų.

Maldos pusvalandyje Palaimintojo koplyčioje išgyvenome tikėjimo bendrystę, visi susitelkėme pamąstymui, klausydami tėvo Jurgio Užrašų ištraukų pajutome Palaimintojo dvasią.

Po to vyko šv. Mišios, kurių šventimui vadovavo vyskupas R.Norvila. Šv. Mišiose giedojo Vilkaviškio Švč.Mergelės Marijos Apsilankymo katedros choras, vargonininkas S.Bieliūnas. Vyskupas R.Norvila pasveikino susirinkusius maldininkus, sakydamas, kad susirinkus pagerbti palaimintąjį Jurgį Matulaitį, MIC, prasminga prašyti palaimos ligoniams ir medicinos darbuotojams. Per homiliją kun. G.Vitkus SJ taip pat akcentavo, jog yra prasminga, dėkojant už Palaimintojo J.Matulaičio gyvenimą, melstis už visus sužeistus ir kenčiančius žmones, už dvasinius negalavimus, už medikus, kurie, kaip gailestingasis samarietis, pastebi negalavimus ir su meile gydo. Baigdamas homiliją kalbėtojas kėlė apibendrinantį klausimą, kur reikia ieškoti išeities, kad Lietuvoje būtų gera gyventi.

Po šv. Mišių prie palaimintojo Jurgio Matulaičio altoriaus buvo kalbama litanija į Palaimintąjį, meldžiamasi, kad Palaimintasis būtų paskelbtas šventuoju, sugiedota giesmė Marija, Marija. Šeštoji atlaidų diena baigėsi agape Marijonų vienuolyno kieme ir susitelkimu palaimintojo tėviškėje Lūginėje.

Liepos 17-oji – tai priešpaskutinė Palaimintojo atlaidų diena, skirta vaikams ir šeimoms bei Marijampolės dekanato tikintiesiems. Prasidėjo ji vaikams skirta kūrybine programa Šv. arkangelo Mykolo parapijos salėje. Kol su vaikais bendravo sesuo Viktorija Plečkaitytė, MVS, (šv. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo vargdienių seserų kongregacija) vaizdžiai pristatydama Palaimintojo gyvenimą ir darbus, kol sesuo Daiva Bernadeta Staskevičiūtė, SF, mokė juos giesmių ir žaidimų, tėveliai bei kiti tikintieji klausėsi Vilniaus Lazdynų parapijos klebono kunigo Jacek Paszeda, saleziečio, paskaitos. Vesdamas konferenciją lektorius plačiai pristatė šv, Jono Bosko auklėjamąją programą, analizavo šventojo prevencinės sistemos pagrindus, jo darbo metodiką ir puikius rezultatus. Sistemą sudarė trys pagrindinės dimensijos: protas, širdis ir tikėjimas (religija). Apžvelgęs ir išnagrinėjęs kiekvieną iš jų, prelegentas palinkėjo tėveliams ir visiems tikintiesiems sekti šventųjų pavyzdžiu, jų dvasiniu vadovavimu.

Prieš šv. Mišias Bazilikoje prie Palaimintojo altoriaus maldą vedė Marijampolės, Kazlų Rūdos pal. Jurgio Matulaičio draugijos nariai. Pasirinkta maldos bei mąstymo tema išreikšta Palaimintojo žodžiais: Viskas niekai vieni prieš Dievo meilę. Maldos pusvalandyje skambėjo Ave, Marija (fleitistė D.Žemaitienė), giesmės, ištraukos iš Šv.Rašto, iš Palaimintojo Užrašų.

Šv. Mišioms vadovavo vyskupas emeritas J. Žemaitis, MIC, giedojo Marijampolės jaunimo choro grupė, vargonininkė A.Sakalauskienė. Mišių pradžioje vyskupas palinkėjo šeimoms Palaimintojo dvasioje auklėti savo vaikus. Tėvas Jacek homilijoje ypač pabrėžė maldos reikšmę auklėjant vaikus, gerą išauklėjimą siedamas su mūsų ateitimi. Nevengė kalbėti ir apie šeimos krizę, kurią šiuo metu išgyvena ne tik Lietuva, bet ir pasaulis, tačiau Lietuvoje ji (krizė) ir stipresnė, ir gilesnė. Apibendrindamas savo mintis kunigas pabrėžė, kad išeitis dirbant su vaikais yra tik bendrystė su Dievu, bendradarbiavimas, Jo malonės ieškojimas. Pakvietė blogį nugalėti gerumu, taip primindamas Palaimintojo gyvenimo motto.

Bendruomeninėje maldoje visi buvo pakviesti melstis už tai, kad mūsų šeimos, mūsų vaikai sugebėtų įsileisti Jėzų Kristų į savo širdį.

Po pamaldų smagiai visi bendravo agapėje, o vėliau vyko į Lūginę, kur po Šv. Sakramento adoracijos tęsėsi programa vaikams.

Liepos 18-oji - pagrindinė atlaidų diena, todėl į Marijampolės Baziliką susirinko didelis būrys tikinčiųjų bei piligrimų iš visos Lietuvos ir Punsko bei Kiauklių palaimintojo J.Matulaičio draugijos skyrių nariai. Šv. Mišias celebravo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, SJ, kiti Lietuvos vyskupai ir kunigai. Giedojo Marijampolės Bazilikos choras, vargonininkė A. Sakalauskienė. Visus susirinkusiuosius kardinolas pasveikino, išsakydamas džiaugsmą, kad galima aukoti šv. Mišias ten, kur ilsisi palaimintasis Jurgis Matulaitis, pakvietė visus prašyti Palaimintojo užtarimo, kad mokėtume eiti jo nurodytu keliu.

Homiliją kardinolas A. J.Bačkis pradėjo primindamas Evangelijos skaitinį apie Mortos ir Marijos pasirinkimą. Mortos būdas gražus ir geras, bet Marija pasirinko geriausią dalį. Abu būdai geri ir nereikia jų supriešinti. Palaimintasis savo gyvenimu parodo, kaip galima suderinti atsidavimą Kristui, atsivėrimą Bažnyčiai ir tarnystę žmonėms. Pabrėžė, kad tėvas Jurgis buvo uolus, tikras Jėzaus apaštalas, mylėjo kiekvieną žmogų ir siekė jį patraukti prie Kristaus. Gerai suprato savo laikų žmogų, socialines žaizdas, todėl taip sąžiningai ir kruopščiai atliko savo misiją socialinėje veikloje. Baigdamas homiliją arkivyskupas kardinolas sakė, kad Palaimintojo idėjos aktualios ir šiandien, nes gyvenam chaose, o šiuo dvasinės krizės laikotarpiu būtinai turime susitelkti, būti Jėzaus Kristaus spindulėliais. Ir nuo mūsų daug kas priklauso, todėl neužtenka vien pykti ir piktintis, turime pasiryžti dorai gyventi, puoselėti krikščioniškąsias vertybes. Šiandien mums reikia tikrų apaštalų, kad visur būtų įnešta Kristaus dvasia, todėl kvietė suvienyti savo jėgas, prašyti Palaimintąjį užtarimo, kad mokėtume visi kartu dirbti ir aukotis dėl brangiosios Bažnyčios, dėl mūsų žmonių.

Iškilmingos pamaldos baigėsi Viešpaties pagerbimu Eucharistinėje procesijoje, kuriai vadovavo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio, MIC, atlaidai baigėsi agape ir nuotaikingu Valavičių kaimo kapelos koncertu Marijonų vienuolyno kieme. Bazilikos klebonas A.Šidlauskas, MIC, padėkojo visiems padėjusiems organizuoti atlaidų oktavą ir įteikė padėkos raštus. Norintieji, kaip ir kiekvieną atlaidų dieną, vyko į Palaimintojo tėviškę Lūginėje Švenčiausiojo Sakramento adoracijai, lankė parodą, esančią Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialiniame muziejuje.


Vida Mickuvienė, Palaimintojo J.Matulaičio draugijos
Marijampolės skyriaus vadovė;
Neringa Vilkauskaitė
Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo parapijos jaunimo atstovė

««« atgal