Naujienos

Šeimų centrų savanorių stovykloje Birštone kalbėtasi apie tėvystės įgūdžių formavimą ir veiklą

Priešpaskutinį rugpjūčio savaitgalį (2015 08 21–23 ) Vilkaviškio vyskupijos dekanatų šeimų centrų savanoriai su savo šeimomis praleido tradicinėje vasaros stovykloje Birštone. Vyskupijos šeimos centro vadovė Lina Braukylienė pasidžiaugė, kad tokias neįkainojamos bendrystės, pažinimo ir tobulinimosi valandas savanoriams šiemet galėjo suorganizuoti dar pasinaudodami Vokietijos katalikų šalpos fondo „Renovabis“ ilgamete geranoriška parama.

Į stovyklą susirinko daugiau nei 70 žmonių – per penkiasdešimt suaugusių ir per dvidešimt įvairaus amžiaus vaikų. Vaikams pagal amžiaus grupes veiklas organizavo savanoriai. Suaugusiems laikas tirpte tirpo besiklausant socialinių mokslų daktarės Nijolės Liobikienės įtaigiai, giliai, paprastai ir suprantamai bei gyvai išdėstytos temos apie tėvų ir vaikų santykius šeimoje skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais, apie tėvystės supratimą ir ugdymąsi būti gerais tėvais, seneliais.

Buvo analizuojamos tėvystės formos, daromos klaidos, tokios svarbios sritys kaip buvimo šeimoje kartu reikšmė, vaidmenų pasiskirstymas, besąlygiška meilė, pagarba vaiko asmeniui, tėvų atsakomybė ir tėvų pavyzdys, taisyklių ir ribų šeimoje nusistatymas ir laikymasis, bausmių reikalingumas ir taikymas, vaiko „sudaiktinimas“, jautrumas ir dėmesys vaikui ir t.t. Užsimezgė diskusijos, klausytojai aiškinosi jiems rūpimus klausimus, dalijosi savo potyriais, pastebėjimais.

Džiugino tai, kad šioje stovykloje-seminare dalyvavo daug jaunų šeimų, kurioms žinios apie tėvystę labai reikalingos, kad jomis galės pasidalinti su kitomis mažus vaikus auginančiomis draugų, giminaičių šeimomis. Taip pat jos pasitarnaus dirbant šeimų centruose. Beje, norintiems daugiau ir giliau susipažinti su tėvystės įgūdžių formavimu, dr. N. Liobikienė siūlė žinias pasigilinti specialiai tam skirtame, tiksliniame, jos vedamame seminare.

Buvo pasikalbėta ir apie šeimos centrų veiklą, apie tos veiklos perspektyvas ir galimybes, džiaugsmus ir sunkumus. Kelti retoriniai klausimai, kiek šeimų centrų savanorystė ateityje bus reikalinga Bažnyčiai, kaip pritraukti daugiau savanorių, kokios rastųsi galimybės juos paskatinti?.. Su stovyklautojais bendravo vyskupijos šeimos centrų veiklą „globojantis“ kunigas Žydrūnas Kulpys (Liudvinavo parapijos klebonas), šeimos centro veikoje dalyvaujantis kunigas Vytautas Mazirskas (Griškabūdžio parapijos klebonas).

Siūlyta ateinančiais, Dievo gailestingumo metais, dekanatuose naudoti įvairias šeimų susibūrimo, įtraukimo į veiklą formas. „Juk visi tikintieji Kristų esame Bažnyčia ir turime bendrą tikslą - rūpestį šeimų gerove, prisidėti prie dangaus karalystės kūrimo“, - sakė kun. Ž. Kulpys. Kad kitus galėtume uždegti ir įtikinti šeimos centrų veiklos reikalingumu, visų pirma patys savanoriai privalome gyventi tikėjimu ir savo pavyzdžiu patraukti žmones. O taip pat melsti Dievą siųsti naujų darbininkų bei išmintingų sprendimų šeimos klausimais būsimajame Sinode.


Birutė Nenėnienė

««« atgal