Naujienos

Kunigų ugdymo instituto „Aqua“ susitikimas (2008 02 26)

Vasario 26 d. Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre Marijampolėje jaunų kunigų ugdymo grupės „Aqua“ nariai atnaujino ir pagilino savo žinias, klausydami paskaitos tema „Bažnyčia ir ekumenizmas“, kurią skaitė KTF VDU dėstytojas kun. doc. dr. Romualdas Dulskis.

Prelegentas priminė pagrindinius Bažnyčios skilimus. 1054 m. atsiskyrė Vakarų ir Rytų Bažnyčios – katalikai ir stačiatikiai. Pagrindinės skilimo priežastys – žmogiškosios ambicijos, tačiau nemenką vaidmenį suvaidino Vakarų ir Rytų mentaliteto bei teologinio mąstymo skirtumai. Vakarai labiau pabrėžia racionalumą, o Rytai daugiau akcentuoja mistinį krikščioniškojo gyvenimo aspektą. Rytuose ir Vakaruose yra skirtumų pačioje Bažnyčios sampratoje. Rytuose patriarchai turėjo ne tik savo valdomas teritorijas, bet ir savarankiškai galėjo skirti vyskupus. Iškilus ginčytiniems klausimams tarp patriarchų, juos spręsdavo Romos popiežius, o po skilimo – Konstantinopolio patriarchas, kuris tapo „pirmuoju tarp lygių“. Vakaruose vienintelis patriarchas buvo ir išliko popiežius.

Kitas Bažnyčios skilimas – tai 1517 m. prasidėjęs Reformacijos judėjimas, pagimdęs protestantizmą. Lyginant visų trijų krikščioniškųjų konfesijų ekleziologijas, galima pastebėti, kad katalikai ir stačiatikiai pabrėžia istorinį Bažnyčios matmenį, o protestantai labiau akcentuoja aktualų Šventosios Dvasios veikimą joje. Šie du aspektai galėtų vienas kitą papildyti.

Kun. Romualdas Dulskis priminė, kad krikščionių pastangos vienytis pasauliniu mastu iškilo ir sustiprėjo tik 19 amžiaus pabaigoje – 20 amžiaus pradžioje. Po Antrojo pasaulinio karo, 1948 metais buvo įkurta Pasaulinė Bažnyčių taryba (arba Ekumeninė Bažnyčių taryba), kurios būstinė yra Ženevoje (Šveicarija). Pagrindinis jos tikslas – vykdyti bendradarbiavimą bei dialogą tarp įvairių krikščioniškų Bažnyčių, kurių ši tarptautinė ekumeninė organizacija dabar vienija apie 350. Katalikų Bažnyčia jai nepriklauso, nes pačia prigimtimi yra apimanti visą pasaulį, tačiau turi savo atstovą šioje organizacijoje ir bendradarbiauja, sprendžiant įvairius su ekumenizmu susijusius klausimus. Autentiškas ekumeninis bendradarbiavimas turėtų remtis meilės ir tiesos principais.

Kun. Romualdas Dulskis paminėjo keletą iškilių asmenybių, kurios prisidėjo prie krikščionių vienybės skatinimo. Viena iš jų – tai žydų kilmės stačiatikių dvasininkas Aleksandras Menis (1935–1990), pasižymėjęs nepaprasta erudicija ir aktyvia visuomenine veikla. Jo gyvenimo pavyzdys ir rašytinis palikimas verti mūsų dėmesio.

Kita ne mažiau žymi asmenybė – tai anglų kilmės stačiatikių vyskupas Kallistos Ware (g. 1934) iš Didžiosios Britanijos. Jo knygos ir straipsniai susilaukė didžiulio populiarumo visame pasaulyje.

Dar viena svarbi asmenybė – tai protestantas brolis Roger Schutz (1915–2005). Jis atgaivino vienuoliškąją tradiciją protestantizme, įkurdamas vienuolyną Taizé, tikėjo Eucharistijos slėpinį, nepaprastai palankiai atsiliepė apie Atgailos sakramentą.

Po pietų prelegentas kun. Romualdas Dulskis atsakė į užduotus klausimus apie ekumenizmo aktualijas mūsų aplinkoje. Buvo diskutuojama, kaip krikščionys galėtų dar labiau priartėti vieni prie kitų ir kas Lietuvoje yra nuveikta šioje srityje.

Kun. Juozas Fakėjavas

««« atgal