Naujienos

Kunigo Jono Juraičio pirmųjų mirties metinių paminėjimas (2011 11 11)

Lapkričio 10 d. Vilkaviškio katedroje buvo aukotos šventosios Mišios už prieš metus mirusį, iš Vilkaviškio vyskupijos kilusį, kunigą profesorių Joną Juraitį.

Šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupijos ganytojas Rimantas Norvila, koncelebravo vysk. emeritas Juozas Žemaitis, vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, Marijos radijo programų direktorius kun. Kęstutis Kėvalas bei keletas Vilkaviškio vyskupijos kunigų, tarp kurių buvo keletas minimo kunigo studentų. Drauge meldėsi Vilkaviškio parapijos tikintieji, giedojo Vilkaviškio katedros choras.

Prieš Mišparų giedojimą, šv. Mišių pradžioje, vysk. R. Norvila priminė, kad prieš metus miręs kun. J. Juraitis buvo kilęs iš artimos Alvito parapijos, anuometinėje katedroje ne kartą meldęsis su savo tėvais, vėliau pasitraukė į Vakarus, daugiausiai laiko gyveno Šveicarijoje, taip pat Romoje; turėjo subtilų humoro jausmą, o Vilkaviškio katedrai yra padovanojęs Šveicarijos meistrų padirbintą XVII a. Švč. M. Marijos statulą su kūdikiu ant rankų. Ganytojas pakvietė padėkoti Dievui už šio kunigo tarnystę ir jį užtarti pas Viešpatį šv. Mišių aukoje.

Šv. Mišių metu homiliją sakė iš Kauno atvykęs kun. K. Kėvalas, kuris komentuodamas dienos skaitinius, ypatingai stabteldamas prie pirmojo skaitinio (Išm 7, 22 – 8, 1), minėjo, kad Dievo žodis tiesiog apibūdina kunigą J. Jūraitį, kaip geranorišką, ramų, judrų, nuoširdų, paslankų bei nuolat išminties ieškantį. Homiletas prisiminė savo pirmuosius susitikimus su profesoriumi, kuris paliko labai pagarbaus ir įžvalgaus žmogaus įspūdį, o vėliau sutiktas seminarijoje išgirdo, kaip labai kun. J. Juraitis džiaugiasi atėjusiais naujais jaunais žmonėmis, kurie pasiryžo siekti kunigystės. Kun. K. Kėvalas prisimenamą kunigą įvardijo, kaip asmenybę, kuri paliko įspūdį ne tik savo gyvu ir netradiciniu paskaitų vedimu, bendravimu, dėmesį prikaustančiais ir širdį paliečiančiais pamokslais, bet taip pat konkrečia pagalba šeimoms, studentams ir šiaip paskiriems žmonėms. Jautriai ir įtaigiai dalindamasis prisiminimais apie Vilkaviškio vyskupijai ir visai Lietuvos Bažnyčiai brangų kunigą, pamokslininkas homiliją baigė savotišku asmenišku kreipiniu į jau mirusį kunigą, išpažindamas, kad velionis tikrai yra mylimas ir jo pamokymai bei pavyzdys liko daugelio jį pažinojusių žmonių širdyse ir atmintyje.

Po šv. Mišių visi drauge pagiedojo „Viešpaties Angelo“ maldą.

Kun. Rytis Baltrušaitis

««« atgal