Naujienos

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 40-mečio minėjimas Simne (2012 03 21)

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką” leido savanoriai ir idealistai – jiems rūpėjo Bažnyčia ir Lietuva...

Kovo 18 dieną Simne, Alytaus rajone, paminėtas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos” leidybos pradžios 40-metis. „Nelaikykite manęs didvyriu, nes jeigu nebūtų uolių, veiklių ir atsidavusių kunigų, vienuolių, tikinčiųjų, nebūčiau ėmęsis šito darbo“, – apie Kronikos leidybos pradžią kalbėjo pirmasis jos redaktorius, tuometis Simno parapijos vikaras, dabartinis Kauno arkivyskupas, metropolitas Sigitas Tamkevičius. Į renginį iš Maskvos atvyko buvę Kronikos bendradarbiai – Rusijos disidentas, Laisvės premijos laureatas, žmogaus teisių gynėjas Sergėjus Kovaliovas, disidentas Aleksandras Lavutas, Seimo kancleris Jonas Milerius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė, Seimo narys Petras Auštrevičius, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, mero pavaduotojas Gediminas Krasauskas, patarėjas Vytautas Mikelionis, tarybos sekretorius Simas Salickas, savivaldybės tarybos nariai ir kiti garbingi svečiai.

Minėjimas, skirtas Kronikos 40-mečiui, prasidėjo iškilmingomis šv. Mišiomis Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kurias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Vilkaviškio vyskupas, emeritas Juozas Žemaitis MIC. Sakydamas pamokslą, vysk. J. Žemaitis priminė, kad tuo metu Lietuvai buvo sunkūs laikai, tikintieji patyrė persekiojimus, trėmimus. „Todėl drąsūs, ryžtingi kunigai: dabartinis Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kunigas Juozas Zdebskis, dabartinis vyskupas Jonas Kauneckas įkūrė komitetą Tikinčiųjų teisėms ginti ir pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, – Kronikos istoriją priminė vysk. J. Žemaitis. Praėjus 40 metų po Kronikos pirmojo numerio išleidimo, jis kvietė nesudėti ginklų ir nepasiduoti žalingo gyvenimo pagundoms, atsigręžti į maldą ir tikėjimą.

Po šv. Mišių Simno kapinėse Alytaus rajono savivaldybės meras A. Vrubliauskas, mero pavaduotojas G. Krasauskas, mero patarėjas V. Mikelionis, Simno seniūnas Vytautas Viršilas, svečiai iš Maskvos, Seimo narys P. Auštrevičius, kancleris J. Milerius padėjo gėlių ir uždegė žvakelių ant pirmųjų Kroniką spausdinusių simniškių kapų – Julijos Juškauskaitės ir Genutės Dainauskaitės. Arkivyskupas S. Tamkevičius sukalbėjo maldą.

Po šv. Mišių į Simno kultūros centro salę susirinkę daugiau kaip 250 žmonių laukė Kronikos 40-mečio minėjimui skirto renginio. Juos su prasmingu Lietuvos ir pasaulio istorijos įvykiu pasveikino Alytaus rajono savivaldybės meras A. Vrubliauskas. „Prieš 40 metų Simne prasidėjo didelis ir reikalingas darbas. Prisimenu tuos laikus, kai gaudžiau Vatikano ir Amerikos balso radijų bangas. Tai buvo autentiškas, tikras žodis, nes iš Kronikos puslapių kalbėjo visa Lietuva“, – teigė A. Vrubliauskas.

Jis pastebėjo, kad šis leidinys ne vienai kartai padėjo išsaugoti laisvos dvasios troškimą, prisidėjo dėl laisvos valstybės. „Ypač dėkoju Kronikos leidėjams, bendradarbiams, jų darbas yra kilnus ir neįkainojamas“, – sakė Alytaus rajono vadovas. Meras A.Vrubliauskas padėkojo arkivysk. S.Tamkevičiui, įteikė jam puokštę gėlių.

Prisiminimais dalijosi pirmasis Kronikos redaktorius arkivysk. S.Tamkevičius: „Pirmieji žingsniai Simne buvo tylūs ir nedrąsūs. Sunkiausia buvo surasti, kur spausdinti. Klebonijoje bijojau, nes buvo nesaugu. Pradėjau dairytis, pas ką būtų galima namie paruošti pirmąjį numerį. Nužiūrėjau dvi Simno davatkėles, kurios kiekvieną dieną ateidavo į Mišias. Tai buvo Julija Juškauskaitė ir Genutė Dainauskaitė“, – prisiminė S. Tamkevičius. Pasak jo, Kronika gimė ne kovo 19 dieną, bet šią datą ant pirmo numerio redaktorius užrašė dėl dviejų priežasčių. Kronikos bendradarbis buvo kunigas J. Zdebskis, kuris tuo metu kalėjo lageryje. „Prisimindamas jo vardo dieną, švenčiamą kovo 19-ąją, kuri kartu yra ir švento Juozapo – Viešpaties globėjo – diena, nutariau užrašyti būtent šią dieną, tikėdamasis leidiniui Viešpaties globos“, – atviravo arkivysk. S. Tamkevičius.

Simniškis Juozas Kalėda sakė, kad namas, kurio rūsyje dvi simniškės rankine mašinėle spausdino Kroniką, neišlikęs. Dabar ten privati valda. Daugiau kaip prieš 20 metų remontuojant Simno bažnyčią buvo atrasti Kronikos rankraščiai, daugiausia jų Simno bažnyčioje už šv. Vincento Pauliečio altoriaus.

Vienas Kronikos numeris buvo ruošiamas apie dvi savaites: spausdinamas ir daromi mikrofilmai, kurie keliaudavo į Vakarus. Simne Kronika buvo spausdinama trejus metus, išleista 19 jos numerių. Areštavus kunigą S. Tamkevičių, Kroniką redagavo kunigas Jonas Boruta. Ji buvo leidžiama iki 1989 metų. Per 17 leidybos metų išleistas 81 numeris.

Kaip sakė pirmasis redaktorius, ne tik spausdinimas, bet ir platinimas buvo sunkus darbas. Ieškoma bendradarbių Maskvoje ir Vakarų valstybėse. „Mums padėjo Sergėjus Kovaliovas ir Aleksandras Lavutas. Juos suėmus, dairėmės atvykusių užsienio turistų, kurie būtų patikimi ir nebijotų pervežti Kronikos į Vakarus“, – dėstė arkivyskupas. Jis pabrėžė, kad per Kronikos gyvavimo laiką tik vienas žmogus atsisakė paimti leidinio mikrofilmą. Kronika buvo verčiama į anglų, italų, vokiečių, rusų kalbas, joje rašoma apie katalikų persekiojimus ir diskriminaciją Lietuvoje, tikinčiųjų gyvenimą kitose sovietinėse respublikose, informuojama pasaulio visuomenė apie tikrąją Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį Lietuvoje”.

„Kronikos bendradarbiai dirbo iš idėjos, neieškojo sau naudos, negavo jokio atlyginimo. Visi buvo savanoriai, idealistai, kuriems rūpėjo Bažnyčia ir Lietuva“, – tikino metropolitas. Pasak jo, Kronika – vienas tų lašelių, kurie prisidėjo prie laisvės kovos.

Rusijos disidentas ir Kronikos bendradarbis S.Kovaliovas, sveikindamas simniškius ir svečius su svarbiu ir reikšmingu istoriniu įvykiu, akcentavo, kad svarbiausia buvo sąžinė, kuri ir skatino padėti lietuviams. A.Lavutas negailėjo šiltų žodžių ir simpatijų mūsų kraštui, prisiminė, kad buvo labai geras leidinio vertimas į rusų kalbą.

Simniškiams ir svečiams buvo pristatyta virtuali paroda „Laisvės troškimo simbolis“, kurią parengė Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Joje susirinkusieji susipažino su Kronikos istorija. Savivaldybės viešosios bibliotekos Simno filiale veikė spaudinių paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika” – reikšminga Lietuvos rezistencijos istorijos dalis“, rajono dailininkų paveikslų paroda „Simno pasididžiavimas – Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia“. Koncertavo Alytaus kultūros ir komunikacijos centro kamerinis choras „Varsa“.

Jurgita Kanapickė

««« atgal