Naujienos

Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, adoruotojų bei giedotojų stovykla Nemunaityje

Liepos 30 – rugpjūčio 6 dienomis Nemunaityje (Alytaus r.) vyko kasmetinė Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, giedotojų ir adoruotojų stovykla, kurią organizuoja vyskupijos Jaunimo bei Parapijinės katechezės centrai. Visuotinėje Bažnyčioje švenčiant Tikėjimo metus ir stovyklos tema nebuvo atsitiktinė – “Credo”. Pati tema jau leidžia suprasti, kad buvo gilinamasi į pagrindinius tikėjimo klausimus, rūpimus visai Katalikų Bažnyčiai.

Kad paminėtoji tema galėtų dar labiau išsiskleisti, kiekviena diena turėjo savo potemę, kuri apėmė labai konkrečius klausimus, rūpimus krikščioniui katalikui: Prologus – tai pradžios momentas, pradžios, kuri yra Dievuje ir kuri yra Dievas, sukūręs visa kas yra, ir sukūręs gera; Credo – tai laikas aptarti tai, kuo tiki krikščionis katalikas, tiki bei kas sekmadienį išpažįsta; Alpha et Omega – diena skirta suvokimui, kad ir šiandien Dievas yra visa ko pradžia ir pabaiga, pats būdamas be pradžios ir be pabaigos; Heri. Hodie. Semper – laikas labiau suvokti Kristaus asmenį, kuris buvo, yra ir bus; Loquens – diena, kuri savyje nešė Šventosios Dvasios, kaip ir šiandien tebekalbančios ir tebeveikiančios Bažnyčioje, klausimą; Septem – niekuo nepakeičiamų septynių sakramentų gilesnis supratimas ir jų aptarimas teologiniu bei praktiniu aspektais; Fiat – laikas skirtas Motinai, moteriai, kuri anuomet ištarusi “tebūnie” ir mus šiandien drąsina apsispręsti už bendradarbiavimą su Dievu; Amen – maldos pabaigos žodis, kurį ištarus prasideda maldavimo realizavimas kasdieniame gyvenime, veikiant žmogui ir Dievui drauge.

Teologine prasme dienų temas aktualizuoti labiausiai padėjo kasdienės valandos trukmės katechezės, kurių metu svarbus buvo ne tik mokymas, bet ir stovyklautojų patirtis bei stovyklos vadovų asmeniniai liudijimai.

Stovyklos dienos centras – kasdien vidurdienį švęsta iškilminga Eucharstija tarsi viską surikiuodavo į savo vietas ir stovyklautojus, kaip keliaujančią Dievo tautą, pervesdavo iš rimtesnės dienos dalies į aktyvesnę, nes po pietų vykdavo veiklos būreliai, kurių išties buvo labai įvairių: kino menas – “Nuo pradžios pasaulio”, teisės akademija, pažink save, draugystės juostelės, mazgai – iššūkis Tau, mūsų šventieji globėjai – kas jie?, kalėdiniai žaisliukai iš Danijos, audiovizija, sportas, tinklinis, anima sana ir corpore sano, žvakių gamyba, adoracija. Kodėl ir kaip?, lipdiniai iš sūrios tešlos, sustok, akimirka žavinga, kaip gimsta knyga, reklamos pasaulyje, siena, žvejo laivas, piešiu tave, atvirukai, gitara, laiko vadyba, retorika, asista liturgijoje, piligrimystė – ištakos ir šiandiena, lotynų kalba.

Kiekvienos dienos svarbus ir laukiamas momentas - vakaro programos, kurioms pasiruošti reikėjo daug sumanumo, kūrybingumo bei gebėjimo veikti drauge. Tikrai įsimintinas pažinties vakaras, perpintas šeimų – būrelių pasirodymais bei įvairiais žaidimais; bandymas įsigilinti į knygnešių dalią, žaidžiant žaidimą “Knygnešiai”, kai iš Tilžės ar Raguvos nešant lietuvišką knygą, tykojo pavojus ir pasienyje ir iš žandarų pusės Lietuvos teritorijoje; iki graudulio tikras bei atviras prigludimas prie gailestingo Dievo, švenčiant Susitaikinimo pamaldas; penkiasdešimties užduočių atlikimas skirtingose stovyklavietės vietose; lietuviškų šlagerių šou; spaudos konferencijų rengimas, kad būtų galima labiau vieniems kitus pažinti; pilnos įspūdžių tradicinės futbolo varžybos, kuomet stovyklautojai susigrumia su vadovais ir tradiciškai vadovai pralaimi bei skelbia visų laukiamą diskoteką; paskutinis vakaras pažymėtas padėkomis, skaidriomis išsiskyrimo ašaromis ir viltimi, kad laikas dovanotas neveltui, kad brandus krikščioniškumo bei žmogiškumo grūdas kažkada sudygs ir duos gausių vaisių tiek Bažnyčiai, tiek ir tautai.

Šių metų stovykloje devyniasdešimčia stovyklautojų rūpinosi aštuoniolika vadovų, kurie stovyklai ruošiasi ištisus metus, dalyvaudami keturiuose pasirengimo seminaruose bei dirbdami atskirose darbo grupėse.


Stovyklos vyr. Vadovas kun. Rytis Baltrušaitis

««« atgal