Naujienos

Vilkaviškio vyskupijos šeimos centro dvidešimtmetis (2014 04 01)

Vilkaviškio vyskupijos šeimos centras, kovo 29 d., šeštadienį, visų dekanatų šeimų centrų savanorius, o ypač šio darbo veteranus, kvietė į Marijampolę, į popietę, skirtą prisiminti šios organizacijos kūrimosi pradžią, pasidžiaugti nuveiktais darbais, gražia bendryste.

Vadovė Lina Braukylienė parengė Šeimos centro dvidešimtmečio kelią atspindinčių straipsnių spaudoje aplanką. Ekrane jos pademonstruotos ir pakomentuotos jau istorinės nuotraukos priminė per dvidešimt metų daugybę suorganizuotų renginių, stovyklų, mokymų, konferencijų, švenčių, susitikimų tiek vyskupijos Šeimos centro, tiek dekanatų šeimų centrų savanorių iniciatyva.

Renginio svečias - kunigas Kęstutis Brilius MIC. Jis pasidalijo įžvalgomis, kaip nuo 1989 m. rugsėjo mėnesio paskirtas Marijampolės šv. arkangelo Mykolo bazilikos klebonu atgimstančioje Lietuvoje ėmėsi organizuoti parapijos veiklą. Tuo metu prasidėjo „Carito“ organizacijos labdaringa veikla, plaukė materialiosios paramos siuntos iš užsienio, buvo organizuojamos įvairių žmogaus gyvenimui reikalingų dalykų dalybos, bažnyčiai reikėjo daug talkininkų. Pasak kun. K. Briliaus, šiuo metu buvo ypač svarbu pastebėti ir pritraukti inteligentijos atstovus, kurių širdys troško dvasinio peno, bet bažnyčioje jie jautėsi nedrąsiai, nejaukiai, o ir “uolūs” katalikai jiems nešykštėjo „komunistų“, „persivertėlių“ ir kitokių epitetų. Kunigas jautė pareigą tokius žmones padrąsinti ir ieškoti būdų, kaip šiame laikmečio virsme į bažnyčios bendruomenę pritraukti tikėjimo ištroškusias šeimas, jaunimą. Vėlesniais metais kunigas mielai įsijungė į susikūrusio Šeimos centro veiklą, rėmė ir skatino, padėjo žengti pirmuosius žingsnius.

Vyskupijos „Caritui“ nuo pat pradžios vadovavusi gydytoja Emilija Montvilienė, priminė, jog šios organizacijos sudėtyje veikusiai šeimos sekcijai netrukus pasidarė per maža erdvės, todėl natūraliai išaugo į naują organizaciją, kurios veiklai kelią prieš dvidešimt metų palaimino ir Lietuvos vyskupų konferencija. Tuo metu gydytoja E. Montvilienė ieškojo kuriamam vyskupijos Šeimos centrui vadovo. Bažnyčioje jau buvo atkreipusi dėmesį į jauną pamaldžią šeimą, taigi ir pakalbino gydytoją Liną Braukylienę. Šios gydytojos širdžiai darbas šeimų labui atrodė patrauklus, o pagilinus žinias įvairiuose kursuose, jis artimas ir mielas iki šios dienos.

Apie darbo pradžią Šeimos centre, bendravimą su vaikais ir paaugliais, šeštadienines mokyklėles dalijosi Šventosios šeimos kongregacijos seselė Donata Meškauskaitė.

Pastaraisiais metais Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos pavedimu vyskupijos Šeimos centro veiklą kuruojantis kunigas dr. Žydrūnas Kulpys pasveikino susirinkusius skirtingų kartų savanorius, palinkėjo stiprybės ir Dievo palaimos.

Liko daug viešai neišsakytų prisiminimų, bet jais kuo nuoširdžiausiai pasidalyti tarpusavyje galėjo vyresniosios kartos atstovai – Šeimos centrų savanoriai – atvykę iš Prienų, Birštono, Vilkaviškio, Marijampolės: Stasė Belickienė, Liuda Viliūnienė, Alma Šumskienė, Konstancija Pušinaitienė ir kiti.

Susirinkusiųjų mintis sušildė atviri žvilgsniai ir arbatos puodelis bei vaišės nuo organizatorių padengto stalo.

Pabaigoje visi susitiko bažnyčioje, kur susikaupė bendroje maldoje, prašydami Dievo palaimos ir toliau tikėjimo džiaugsmo šviesą skleisti tarp santuokai besiruošiančių sužadėtinių ir visų šeimų.


Birutė Nenėnienė

««« atgal