Naujienos

Alytaus dekanato šeimų šventė "Kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų" (Jn 15,11) (2014 05 21)

Minint ekumeninius Šeimos metus praėjusį sekmadienį Alytaus dekanato dekano, kunigo Arūno Užupio ir dekanato Šeimos centro iniciatyva organizuota Šeimų šventė „Kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15, 11).

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis šv. Angelų Sargų bažnyčioje. Gausiai susirinkusios šeimos meldėsi, klausėsi kunigo dr. Žydrūno Kulpio, kuris perdavė vyskupo Rimanto Norvilos linkėjimus ir kvietė pasvarstyti, kas svarbiausia šeimoms. Svarbiau už tarpusavio meilę turėtų būti Dievo meilė, nes ji eina pirmiau didžiajame Dievo įsakyme, ja remiasi ir žmogiška meilė.

Po šv. Mišių šventės dalyvių eisena pasuko į Alytaus miesto teatrą. Mūsų šventės globėjas dekanas A. Užupis, kaip tikras tėvas, pasirūpino gardžiu maistu. Pasisotinę ir apžiūrėję vestibiulyje veikiančią Alytaus miesto ir rajono mokyklų mokinių, dalyvavusių nuo vasario 16 iki gegužės 4 dienos vykusiame projekte „Tvirta šeima – stipri tauta“ geriausių darbų parodą, rinkomės didžiojoje teatro salėje.

Čia po miesto mero Jurgio Krasnicko ir rajono mero Algirdo Vrubliausko sveikinimo žodžio prasidėjo antroji šventės dalis, kurioje jau nuo pirmųjų akimirkų visų sielas suvirpino teatro meno vadovo Arvydo Kinderio režisuotas trumpas epizodas iš Karolio Vojtylos (šv. Jono Pauliaus II) jaunystės laikais parašytos pjesės „Priešais juvelyro parduotuvę“, Alytaus muzikos mokyklos mokytojos Daivos Martikonytės vadovaujamo kolektyvo atliekamas muzikinis kūrinys ir „Himnas meilei“ iš apaštalo Pauliaus laiško Korintiečiams. Kokie svarūs jo žodžiai: „Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga <...> Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia“ (1 Kor 13, 4-5.7-8). Turbūt negali nejaudinti šie taiklūs prieš du tūkstančius metų užrašyti žodžiai? O kaip jais vadovautis? Ar įmanoma mylėti visą gyvenimą tą patį žmogų – savo sutuoktinį.

Šventės vedėjai Edgaras ir Dovilė šį klausimą uždavė keturioms mūsų miesto šeimoms turinčioms skirtingą santuokinio gyvenimo „stažą“. Pirmieji į sceną užlipę Julija ir Gediminas buvo sutikti garsiais plojimais. Jie šiemet švenčia deimantinį (šešiasdešimties metų jubiliejų). Tai bent! Tačiau ir šiandien jie vienas kitą tebemyli. Užauginę šaunius vaikus, džiaugiasi anūkų meile ir dėmesiu. O sėkmingos santuokos paslaptis, anot jų – tikėjimas, Dievo pagalba.

Antroji – Zitos ir Juozo – šeima paliudijo, kaip Dievas atvėrė jų širdies ir namų duris stokojantiems meilės vaikams, vieną po kito vardijo savo užaugintus ir auginamus vaikus, kuriems pritrūko duonos ir meilės savose šeimose.

Nijolės ir Gintauto šeima, anot jų, užgimusi su Lietuvos nepriklausomybe (jie susituokė lemtingąją Sausio 13-ąją) teigė, jog iki šiol su Dievo pagalba įveikę visus bendro gyvenimo kelyje sutiktus sunkumus ir nuolat jaučią Jo globojančią ranką.

Tomas ir Jolanta ilgu gyvenimu santuokoje pasigirti dar negali, bet jautrus jų liudijimas apie gyvenimo iššūkius ir pasitikėjimą Dievu palietė daugelio širdis.

Po šeimų liudijimų auditorija pasidalino į tris erdves. Vaikai puikiai laiką leido žiūrėdami S. Maršako spektaklį „Katės namai“, jaunimas apie meilę, draugystę, šeimą diskutavo su Vilkaviškio Šeimos centro kuratoriumi kun. teol. dr. Ž. Kulpiu, šio centro vadove Lina Braukyliene ir kun. Aurimu Stiklakiu.

Šeimoms pranešimą skaitęs kunigas Artūras Vaškevičius kalbėjo apie santuokos ir šeimos svarbą asmens gyvenimui, apie iššūkius šeimai. VDU socialinių mokslų daktarė Nijolė Liobikienė apie šeimą kalbėjo naudodama namo statybos įvaizdį. Pirmiausia – susitarimas statyti bendrą namą. Po to reikia architekto, kuris namą suprojektuotų. Projektuotojų yra labai daug. Svarbu susigaudyti jų pasiūlymuose ir atsirinkti. Vieni architektai siūlo laikinus projektus, bandymus pradėti namo statybą, o jei nepavyks, tiesiog palikti nepabaigtą, ieškotis kito bendražygio, su juo pradėti kitą namą. Galbūt pavyks geriau, jei ne – dar kitų variantų ieškoti. Bet tai sužeidžia žmogų, palieka randus jo gyvenime. Džiugu, kad yra vienas Architektas, kurio projektai yra patys patikimiausi. Tai Jėzus Kristus. Geriausia būtų pasikliauti Juo. Tuomet – pati namo statyba (tik ant tvirtų pamatų!). Pastačius namą, reikia ir toliau juo rūpintis – nuolat tvarkyti, kartais paremontuoti. Šeimos kūrimas irgi reikalauja nuolatinių pastangų. Labai svarbu melstis už sutuoktinį ir su sutuoktiniu. Tai šeimos stiprybės paslaptis. Deja, jos nežino dauguma šeimų, patiriančių skaudžius išgyvenimus.

Dailės mokytojas Valentinas Butanavičius savo pranešime pabrėžė santuokos svarbą, pasidalino mintimis apie vaiko gabumų ir polinkių atpažinimą ankstyvoje vaikystėje, aptarė kai kuriuos projekto „Tvirta šeima – stipri tauta“ dalyvių piešinius.

Po pranešimų visi dalyviai sugrįžo į didžiąją teatro salę, kur buvo įteiktos Alytaus dekanato Šeimos centro padėkos atrinktų geriausių projekto „Tvirta šeima – stipri tauta“ darbų autoriams ir jų mokytojams, dekanas padėkojo rėmėjams. Dekano ir Vilkaviškio vyskupijos Šeimos centro padėkomis buvo padovanoti ir patys šventės rengėjai.

Šventę užbaigė Krokialaukio daugiafunkcinio centro kapelos „Mazgucis“ koncertas. „Išties graži buvo šventė“ – taip sakė besiskirstantys jos dalyviai. Tad ko gi reikia, kad mūsų džiaugsmui nieko netrūktų? Paprastų dalykų, kuriuos puikiai išmanė net neraštingi žmonės, bet kuriuos labai dažnai pamirštame kompiuterinio raštingumo amžiuje. Reikia meilės, pagarbos, ištikimybės, pasitikėjimo, savitarpio supratimo, atsakomybės... Daug ar mažai? Spręskite patys. Juk išsirenkame vieną vienintelį iš visų septynių milijardų žemės gyventojų. Patį geriausią! Tad ir būkime su juo, kaip prisiekėme: „kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims...“ Tepadeda mums Dievas!

Eugenija Baltrukevičienė

Nuotraukos - Zenono Šilinsko.

„ Alytuje.jpg“ „ Alytuje2.jpg“ „ Alytuje3.jpg“ „ Alytuje5.jpg“ „ Alytuje4.jpg“

««« atgal